Daliai tenka nutraukti sutartis
Lietuvoje nemažai žmonių pradeda tikėtis žemesnių būsto kainų ir tendencijas lygina su kitais pasaulio miestais, kuriuose NT kaina mažėja, sakė A.Antanavičius. Vis tik, tokie miestai iki šiol buvo laikomi kaip labiausiai perkaitę, kuriuose susidaręs NT burbulas.
Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų kėlimas ir kitų nepalankių veiksnių atsiradimas lėmė NT kainų mažėjimą. Tačiau pastarųjų mėnesių statistika rodo, kad žmonės po truputį vis daugiau moka už NT objektus, pastebėjimais dalijosi pašnekovas. Rugpjūtį įvyko lengvas stabtelėjimas ir net kainos kritimas, tačiau rugsėjį jos vėl pakilo ir po truputį banguojant juda į viršų.
„Vystytojai kainų nemažina, nes yra verslininkai, o verslas visada siekia uždirbti daugiau ir jei bus galimybė gauti daugiau – visada taip ir padarys. Iš kitos pusės, juos spaudžia apatinė kaštų eilutė, kurią ne visada gali kontroliuoti: medžiagų kainos, statybų savikaina, kreditų mokėjimas bankams ir pan.“ – kalbėjo pašnekovas.
NT rinkos analitikas taip pat pabrėžė, kad kai vystomas projektas rizikingesnis, vystytojai yra linkę prašyti didesnės kainos, kad taip kompensuotų riziką.
„Kita vertus, kai jie pardavinėja iš brėžinių ir nėra pabaigtų statybų, jie turi privilegiją dar išbandyti rinką: pažiūrėti, kaip prie didesnių kainų elgsis pirkėjai. Tada jau nuo pirkėjų priklauso – ar už tas kainas perka ir skolinasi“, – komentavo A.Antanavičius.
Visgi nutinka ir taip, kad bendrovės ar net patys pirkėjai dėl nebetenkinančio sandorio ar padidėjusių rizikų sutartį nusprendžia nutraukti.
Anot jo, per mėnesį tokių atvejų nuo keliolikos ir keliasdešimt. Tačiau vystytojai pastaruoju metu parduoda mažiau būstų nei įprastai: anksčiau per mėnesį klientai nupirkdavo 500–600 butų, kai dabar po kelis šimtus.
„Jie mato, kad kainos, kurios buvo sutartos prieš metus, dabar yra 20–30 proc. didesnės, o prieš tai sutarta suma gerokai mažesnė. Jiems yra sudėtinga už žadėtas kainas pastatyti objektus ir tada kyla klausimas, ką daryti“, – aiškino A.Antanavičius.
Yra nuomonių, kad dalis atsisakymų yra iš pirkėjų pusės, kurie bijo dėl ateities, bet dalis yra tokių investuotojų, kurie nori apsaugoti savo verslą. Jiems apsimoka nutraukti nepelningas sutartis, kurios buvo itin mažomis kainomis ir dabar pabandyti parduoti didesnėmis.
Nors sandorių sudarymo aktyvumas sumažėjęs, žmonės linkę pirkti didesnėmis kainomis. Kaip dėstė „Real Data“ vadovas, žmonių pasirinkimai nuo karo Ukrainoje pradžios taip pat pasikeitė.
„Vietoje norinčių pirkti naujos statybos butus ir laukti metus ar pusantrų, atsirado būrys, kurie nori nusipirkti jau pastatytą čia ir dabar. Jei vystytojai neturėjo ką pasiūlyti, jie noriai keliavo į senesnės statybos firmą ir antrinę 5–10 m. senumo ir ten gerokai aktyviau pirko“, – teigė jis.
NT rinkos analitikas tai įvardija kaip momentinį norą nusipirkti NT čia ir dabar bei iškart užsiimti nuoma. Mat butų nuomos kaina taip pat jau buvo išaugusi.
„Didžioji dalis perkamumo yra senesnės statybos namuose, kur yra miegamieji rajonai, 2–3 kambariai – sandoriai beveik visada įvyksta ne tik dėl to, kad labai jo nori, bet tiek leidžia piniginė“, – atkreipė dėmesį televizijos laidos dalyvis. Tačiau jis pastebėjo, kad kiek išsitęsė laikotarpis tarp pirkėjų apsisprendimo ir pačio turto įsigijimo. Visgi tai yra gera tendencija – sprendimas įsigyti būstą tampa labiau apgalvotu sprendimu.
Atsiranda tikimybė, jog būsto kainos mažės
Kalbėdamas apie tai, kokiuose Lietuvos miestuose brangiausias NT, analitikas teigė, jog taip pat reikia lyginti ir situaciją su vidutiniais atlyginimais. Pavyzdžiui, Vilniuje gyventojai uždirba daugiausiai, bet ir būsto kaina yra santykinai didžiausia.
Antra brangiausia rinka būtų Neringoje: rinka maža, turtas sąlyginai brangus, tačiau vidutinių atlyginimų statistika iškreipta – čia dažniausiai įsigyja ne vietiniai. Taip pat nėra pigu ir Palangoje – kainos pastaruoju metu gerokai pakilusios. Brangiausio būsto sąrašą galima būtų tęsti ir pagal miestų dydį ir atlyginimus – kuo didesni, tuo kainos bus aukštesnės.
Visgi šiose rinkose aktyviai dalyvauja vidutinį arba aukštesnį atlyginimą gaunantys gyventojai, kuriems išaugusios sąskaitos už šildymą, elektrą negąsdina, o kilsiančios bazinės palūkanų normos ir infliacija taip pat nėra reikšminga priežastis neįsigyti būsto. Tačiau analitikas sutinka, kad dėl šių veiksnių rinkoje gali būti trumpalaikis stabtelėjimas, tačiau istorinė perspektyva rodo, kad ilgainiui baimės išblėsta.
Apžvelgdamas ECB keliamas bazines palūkanų normas, jis svarstė, kad jei artimiausiu metu būtų nuspręsta, jog palūkanų norma perlips 2 proc., tai reikštų brangstantį būsto paskolų aptarnavimą.
Jo pastebėjimu, dabar jau ir EURIBOR rodiklis yra virš 2 proc., nepriklausomai nuo to, į kokį laikotarpį žiūrėsime – 3 mėn., 6 mėn. ar 12 mėn. Kadangi bankų marža yra nustatoma jų pačių, šis tarpbankinis rodiklis kinta. Tad jei rinkos supranta, kad ECB didins palūkanų normas ir pradeda aktyviau skolintis, bankai tai slopina ir patys pirmieji kelia EURIBOR.
Kol kas perskaičiavus paskolų palūkanas gyventojams reikia mokėti apie 4 proc., tačiau gali būti, kad artėsime ir prie 5 proc.
Kaip sakė A.Antanavičius, jei ECB išties planuoja laikytis savo pažadų ir toliau didins bazines palūkanas, atsiranda tikimybė kainų pamažėjimui, nors tai dar nėra garantija.
„Jie jas kelia, bet nemanau, kad turi erdvės jas didinti, nes atneštų kitas problemas: galbūt ir sumažintų infliaciją, bet pablogėtų pietų Europos prasiskolinusių valstybių finansinė situacija – palūkanų kėlimas reiškia gerokai išaugusias paskolų aptarnavimo išlaidas“, – dėstė pašnekovas.
Paklaustas, ar dabartinė situacija rinkose turi panašumų su 2008–2009 m. finansų krize, jis patikino, kad ir taip, ir ne. „Panašumų yra iš tos pusės, kad patiriame aukštą infliaciją, sparčiai brangsta NT. Kita medalio pusė – mes turime situaciją finansų rinkose, kai į rinkas įliejami pinigai“, – kalbėjo A.Antanavičius.
Jis lygino, kad per pasaulinę krizę bankai elgėsi atvirkščiai – uždarė skolinimo „kranelius“ ir jei žmonės norėjo parduoti turtą, susidūrė su likvidumo problemomis – neturėjo iš kur pasiimti pinigų. Štai dabartinė krizė kiek kitokia – rinkose kaip tik atsiranda daugiau pinigų ir skolinimąsi tiek, kiek norima pagal savo galimybes.
„Vietoje defliacijos krizės, kuri buvo 2008 m., t.y. pinigų išėmimo iš rinkos ir kainų mažėjimo, mes įvažiavome į infliacijos krizę – pinigų dalijimas sukėlė infliaciją ir pinigų nuvertėjimą. Krizių pradžia panaši, bet sprendimo būdas visiškai priešingas. Jei niekas labai nesikeis, mes gyvensime infliacijos krizėje, pridūrė jis.
Kainos, atlyginimai didės, nors ECB ir stengiasi įtikinti nedidinti atlyginimų, jog būtų sustabdyta infliacijos spiralė. Kadangi tokioje aplinkoje pinigai nuvertėja, nominaliai turėtų brangti ir būsto kainos, savo prielaida dalijosi NT analitikas.
