ECB vėl 75 baziniais punktais padidino tris pagrindines palūkanų normas ir paliko jas 1,5–2,25 proc. intervale.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 2 proc., 2,25 proc. ir 1,5 proc. Jos bus taikomos nuo 2022 metų lapkričio 2-osios.
Nuo liepos mėnesio ECB, sekdamas kitų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu, palūkanų normas padidino jau tris kartus.
„Net ir po šių pakeitimų pinigų politika vis dar išliks skatinanti ekonomiką.
Šį ECB palūkanų normų didinimą rinkos dalyviai jau buvo numatę ir įskaičiavę į finansinio turto kainas bei makroekonomines prognozes.
Valdančioji taryba numato palūkanų normas didinti ir toliau, kad užtikrintų, jog infliacija grįžtų į tikslinį 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu.
Valdančiosios tarybos sprendimas gruodžio posėdyje priklausys nuo atnaujintų euro zonos prognozių dėl tolesnės infliacijos ir ekonomikos augimo perspektyvos“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Tačiau tikėtina, kad palūkanos didės ir toliau.
„Šiuo metu ECB yra pasirengęs toliau griežtinti pinigų politiką, kad pirmiausia pažabotų infliacijos lūkesčius, o galiausiai ir pačią infliaciją.
Gruodžio mėnesį laukiama dar vieno ECB bazinių palūkanų padidinimo, kuris turėtų sudaryti 0,5 proc. punkto“, – tokias prognozes pateikė „Swedbank“ ekonomistas Rolandas Rodzis.
Jo teigimu, poreikį agresyviai didinti bazines palūkanas Europos centrinį banką skatina du veiksniai – toliau siaučianti infliacija ir spaudimas bent iš dalies atkartoti Federalinio rezervų banko (FED) pinigų politiką JAV, taip pristabdant euro silpnėjimą JAV dolerio atžvilgiu.
Didėjančios bazinės palūkanos tiesiogiai veikia skolinimosi kainą ir privačiam sektoriui, ir vyriausybėms.
Pavyzdžiui, 6 mėnesių trukmės EURIBOR rodiklis spalio 27 d. jau siekė apie 2,1 proc., nors vos prieš pusmetį jis buvo neigiamas.
Tikėtina, kad dar iki šių metų pabaigos šis rodiklis jau viršys 2,5 proc. ribą.
Didėjančios palūkanų normos paveikė ir Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių kainą.
Praėjusią savaitę 5,5 metų 900 mln. eurų emisiją Vyriausybė išplatino už 4,283 proc. palūkanas.
Prieš pusę metų Lietuva rinkose galėjo skolintis už 1,85 proc. metines palūkanas.
„Kita vertus, euro zonos šalių ekonomikos, skirtingai nei JAV, jau greičiausiai yra įžengusios į recesijos teritoriją, todėl agresyvi ECB laikysena gali trukti trumpiau, nei dabar tikimasi.
„Swedbank“ ekonomistai linkę manyti, kad bazinės ECB palūkanos bus padidintos iki 2,5 proc. lygio, o kitų metų pabaigoje jos bus pradėtos mažinti“, – aiškino ekonomistas R.Rodzis.
