Kitų metų pradžia parodys, ko laukti
ECB dar 75 baziniais punktais padidinus palūkanas, toks sprendimas ekonomiką stabdys vis labiau, tačiau tai pinigų politikai atsilieps ne iš karto – gali prireikti pusmečio ar net metų.
„Kai kalbame apie kitų metų ekonomikos prognozes, mes vertiname, kad kitais metais didesnės palūkanos bus vienas iš esminių momentų, kai kalbėsime apie ekonomikos kryptis, nes tai jau veiks ir namų ūkius, ir investicijas“, – aiškino ekonomistas. T.Povilausko pastebėjimu, kuo labiau didės palūkanos, tuo tai darys didesnę įtaką Lietuvos ir euro zonos ekonomikai.
Kol kas dėl ECB kainų mažinimo sprendimų stabdžių ekonomikai spausti nereikės. Juo labiau, kad tai greičiausiai ne paskutinis bazinių palūkanų normų didinimas. Kol vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje nėra neutraliame 2 proc. lygyje ir nėra ženklų, kad infliacija euro zonoje pradeda mažėti, ekonomikos stabdyti nereikia.
„Kai bus matoma, kad infliacija tvariai pradeda mažėti, tai tada stabdys bus nuspaustas. Turbūt tai įvyks kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė kalbintas ekonomistas.
Kalbėdamas apie aukštos infliacijos priežastis, radijo laidos dalyvis išskyrė, kad pinigų politikos skatinimas ir pinigų spausdinimas iš Jungtinių Valstijų pusės prasidėjo dar 2008 m. ir vyko visą antrąjį dešimtmetį, nors tuomet aukštos infliacijos nebuvo. Ji išaugo tada, kai prasidėjo COVID-19 pandemija. Tai sujaukė tiekimo grandines, todėl susidūrėme su išaugusia infliacija euro zonoje ir Lietuvoje.
Situacijos nepagerino ir tai, kad valstybė pradėjo skatinimo politiką dėl to, kad išgelbėtų verslus ir padėtų žmonėms ir taip kilo aukšta infliacija dėl išaugusios pasiūlos. Tiekimo grandinių griūtis lėmė ir Ukrainoje vasario pabaigoje prasidėjęs Rusijos sukeltas karas.
„Kai infliacija kyla iš tiekimo grandinių sutrikimų, ECB vis tiek reikia kelti palūkanas, kad numuštų infliacinius lūkesčius. Pažiūrėkime, kas darosi Lietuvoje. Galvojame apie infliaciją ateityje pagal tai, kokia ji buvo vakar arba dabar. Jei infliacija 20 proc., tai prekybininkai tiek procentų užsideda savo prekėms ar paslaugoms – tai įsuka infliacijos lūkesčius“, – dėstė jis.
Pasak kalbinto ekonomisto, didinamos palūkanos verslui nepadės didinti investicijų ir pasiūlos. Numušdami infliacinius lūkesčius, numušame paklausą – kai ji sumažės, tik tuomet sulauksime didesnio ekonomikos augimo ar kaip tik smukimo euro zonoje. „Nemalonu, bet tai sunkus būdas, kaip tuos infliacinius lūkesčius sumažinti“, – sakė T.Povilauskas.
Nors ekonomiką didinamos bazinės palūkanos veikia lėtai, tai taip pat atsilieps namų ūkiams, kurie per paskutinius kelerius metus yra paėmę paskolas – jiems tai gali būti papildomos 200–300 eurų išlaidos per mėnesį. Tačiau jis atkreipė dėmesį ir tai, kad neretai tokie žmonės ir uždirba daugiau nei 1 tūkst. eurų per mėnesį.
Dažniausiai EURIBOR palūkanų norma klientams yra 6 arba 12 mėn., kuris dabar pas kai kuriuos žmonės gali būti 0 proc. arba daugiau, tačiau kitų metų pradžioje šis skaičius gali išaugti iki 3 proc.
„Daugiau išleis palūkanoms, tačiau kitur išleis mažiau. Kadangi kitur išleis mažiau, tai yra kaip ekonomikos augimo lėtinimas“, – aiškino pašnekovas. Svarbu ir tai, kad EURIBOR kėlimo lūkesčiai rinkose švelnesni.
Visgi komercinis nekilnojamojo turto sektorius tai pajus jautriausiai – čia veikla glaudžiai susijusi su palūkanų normų dydžiu. Nors tokio turto kainos teoriškai turėtų kristi, kils klausimas, kiek bus sudaroma realių sandorių – mat pardavėjai neskubės parduoti, o pirkėjai neskubės pirkti už buvusias kainas.
Mato palengvėjimą rinkose
Šilti orai ir užpildytos dujų saugyklos lėmė, kad nuolat svyruojančios dujų kainos biržoje kiek nukrito, dėstė T.Povilauskas. Jei dujomis užpildyti laivai pasiekia saugyklas, o jos pilnos – nėra, kur jų iškrauti. Todėl kai ateis šaltesni orai, jos pradės tuštėti. Kadangi praėjusiais metais turėjome nuolatinį dujų papildymą iš Rusijos, jos nuolat buvo užpildytos, tačiau šiemet to jau nebėra.
Tačiau prieš keletą savaičių Vyriausybė paskelbė apie šaltuoju laikotarpiu taikomas pagalbos priemones verslui ir gyventojams, todėl tai įnešė palengvėjimo – pagelbėjo ir kiek nukritusios elektros kainos.
„Yra pajautimas ir palengvėjimas, kad gal ši žiema ir nebus sudėtinga, kokios bijojome vasaros pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Yra lengvas palengvėjimas, kalbant apie pulsą, bet suprantame, kad pavojus yra lapkričiui ar gruodžiui. Jei bus šaltas sausis, viskas gali pasikeisti ir gamtinių dujų ar elektros kainos gali staigiai pašokti, ypač turint geopolitinę riziką“, – aiškino SEB banko ekonomistas.
„Gali būti, kad prognozuojame viską pesimistiškiau, bet pasiruošimas ir pesimizmas priverčia ieškoti sprendimų ir galvoti“, – akcentavo pašnekovas.
Apžvelgdamas kitų metų valstybės biudžete pusmečiui išskirtą 60 mln. eurų ir metams 120 mln. eurų pagalbą verslams ir gyventojams, jis apibendrino, kad tai yra išties dideli pinigai. Vis tik akcentavo ir tai, kad maitinimo sektorius yra tas, kurį išlaiko vidutinių ir aukštų pajamų žmonės.
Anot jo, PVM lengvatą būtų logiškiau arba apskritai nepratęsti, arba palikti visam laikui ją palikti ir po pusmečio biudžeto dėl to neperžiūrėti. „Yra nemažai šalių, kur yra tokia lengvata ir verslas kelia normalų klausimą, bet tada iš politinės pusės reikėtų apsispręsti ir negrįžti kas pusę metų“, – sakė pašnekovas.
Juo labiau, kad beveik 5 proc. siekiantis kitų metų valstybės biudžeto deficitas iš dalies galėtų ir netapti grėsmingu, patikino ekonomistas. Jei elektros kainos bus didelės, tad ir subsidijos pagilins deficitą, tačiau jei to neprireiks – situacija bus geresnė.
Tačiau valdžią T.Povilauskas kritikuoja dėl maisto kainų augimo priežasčių analizės trūkumo. Anot jo, valdžia tyli ir neatlieka tyrimo, kodėl Lietuvoje taip sparčiai brangsta maistas.
„Valdžios sektorius yra tas, kuris turi daugiausia informacijos, duomenų, kurie nėra vieši. Jie gali prieiti jų ir pakomentuoti. Tačiau tai yra rinkos ekonomikos dalis ir mes, kaip ekonomistai, sakome, kad esame laisva rinka ir riboti, kiek verslai gali užsidėti uždarbio, negalima“, – aiškino jis.
