Paraiškas gauti subsidiją galės teikti įmonės, įtrauktos į itin paveiktų sektorių sąrašą, parengtą pagal laikinąjį Europos Komisijos karo komunikatą.
„Planuojame, kad subsidijos verslus turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos. Jos padės daug dujų ir elektros naudojančioms įmonėms lengviau išgyventi artėjančią žiemą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ministerija pažymi, kad įmonės užpildytas paraiškas VMI turi pateikti iki š. m. lapkričio 22 d. Subsidijoms numatoma paskirstyti iki 30 mln. eurų.
Subsidijos bus skiriamos įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose ir deklaravusioms gyventojų pajamų (GPM) ir (ar) pelno mokesčius už 2021 m.
Tarp itin paveiktų verslo sektorių patenka: metalo rūdų kasyba; tekstilės gaminių gamyba; drabužių siuvimas (gamyba); medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba; popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba; tepalų ir kitų alyvų gamyba; parafino ir techninio vazelino gamyba; chemikalų ir chemijos produktų gamyba; kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba; pagrindinių metalų gamyba.
Subsidijų dydis bus susietas su įmonės deklaruotais mokesčiais. Numatomas maksimalus paramos dydis – 30 proc. deklaruoto GPM ir (ar) pelno mokesčio. Didžiausia galima gauti subsidija – 500 tūkst. eurų, mažiausia – 500 eurų.
„Gautas įmonių paraiškas įvertins VMI, kuri apskaičiuos priklausančią subsidijų sumą. Ministerija, gavusi informaciją apie kriterijus atitinkančias įmones, skirs subsidijas. Lėšas perves Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.
Vyriausybė yra suplanavusi 2,5 mlrd. eurų pagalbos paketą verslui, kuriame taip pat ir elektros kainų dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms, parama saulės parkams įsirengti.
Verslas prašo numatyti kompensacinį mechanizmą ir suvartojamoms dujoms
Vyriausybei patvirtinus ir pradėjus taikyti kompensacijas už elektrą visoms įmonėms, dalis verslo atstovų prašo, kad panaši tvarka įsigaliotų ir suvartojamoms dujoms.
Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Zigmanto Dargevičiaus, verslas dėkingas valstybei už sprendimą kompensuoti dalį elektros kainų bei kitas paramos priemones, tačiau jis prašo Seimo, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų parengti tvarką, kad įmonėms būtų fiksuojama ne tik elektros, bet ir gamtinių dujų kaina.
Verslo atstovo teigimu, dalis gamybos sektorių, pavyzdžiui, stiklo, tekstilės pramonė, bei kitos pramonės šakos, negali pakeisti gamybinių įrengimų, todėl patiria didelius kaštus dėl aukštų dujų kainų.
„Atsiduriama labai sudėtingoje padėtyje ir nežinomybėje. Kokios bus dujų kainos po naujųjų metų tikrai niekas nežino“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė Z. Dargevičius.
„Labai prašyčiau atkreipti dėmesį, kad būtų kažkoks užtikrintumas ir verslas galėtų planuoti savo išlaidas, ir fiksuoti dujų kainą. Tas liečia ne tik gamybos, bet ir paslaugų įmones, smulkųjį ir vidutinį verslą“, – teigė jis.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Gytis Kauzonas pažymėjo, kad paukščių augintojai yra vieni daugiausiai dujų suvartojančių verslų Lietuvoje, o aukštos dujų kainos juos „žudo“.
Be kompensacijų už dujas lietuviškos paukštienos augintojams gali būti sunku išlaikyti veiklos apimtis, svarstė jis.
„Paukštininkystės sektorius, atmetus tris stambiausius Lietuvos dujų vartotojus, bus stambiausių dujų vartotojų dešimtuke. Tas kainų kitimas tikrai žudo, pagalbos tikrai reikia“, – komiteto nariams kalbėjo G. Kauzonas.
„Paprasčiausiai, jei norime valgyti, turėti ant stalo lietuvišką mėsytę, tikrai neišeina“, – pabrėžė verslo atstovas.
Jis pateikė Latvijos pavyzdį, kuri, anot G. Kauzono, svarsto pagalbos verslui paketą, kuriame kompensacijos numatytos tiek už suvartojamą elektrą, tiek už dujas.
„Manau, kad tai yra geras pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti, nes pramonė nukentėjusi“, – siūlė G. Kauzonas.
