Prašydami paaiškinti tokios įmokos kilmę ir logiką, Seimo liberalai trečiadienį iškvietė ESO atstovus.
„Operatorius mums pateikė aiškius atsakymus, vis dėlto manome, kad apmokestinti kiekvieną savo klientų paraišką yra nejautru ir nepagrįsta. Kas būtų, jeigu žmonės būtų apmokestinami vien už tai, kad, pavyzdžiui, išreiškia norą jungtis prie centrinio vandentiekio?“ – klausia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Edita Rudelienė.
Kaip pastebi kitas frakcijos narys Jonas Varkalys, gyventojai ir įmonės, mokėdami už prijungimo sąlygų parengimo dokumentą, nebūtinai gauna tai, dėl ko kreipiasi – t. y., prisijungimo sąlygų.
„ESO dažnai klientams neišduoda prisijungimo sąlygų, tačiau mokesčio interesantams nebegrąžina. Vadinasi, žmonės be reikalo išleidžia pinigus“, – teigia J. Varkalys.
Kaip trečiadienį liberalams aiškino laikinai ESO vadovo pareigas einantis Renaldas Radvila, operatorius per dieną sulaukia iki 1000 paraiškų, todėl 31,75 euro sudarantis prisijungimo sąlygų mokestis taikomas tiems klientams, kurie iš tikrųjų nori jungtis prie tinklo, ir tiems, kurie tik tikrina galimybes.
„Jeigu netaikytume šio mokesčio, prisijungimo sąlygų išdavimo sąnaudos būtų perkeliamos į elektros tarifą“, – sakė R. Radvila.
Vienkartinį mokestį už paraišką gauti sąlygas prisijungti prie elektros tinklų patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, mokestis renkamas nuo 2021 m. kovo 1 d.
Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Statybos įstatymas nenumato jokių kitų papildomų prisijungimo sąlygų rengimo ir derinimo procedūrų, nei nustatyta įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
