Keitė indėlių palūkanas
SEB banko duomenimis, pastaruoju metu vyraujant didesniam neapibrėžtumui finansų rinkose gyventojai yra linkę susilaikyti nuo investavimo sprendimų labiau negu prieš prasidedant Rusijos karui Ukrainoje. Investuoti tiek pat, kiek anksčiau, arba daugiau per ateinantį pusmetį planuoja 27 proc. apklaustųjų, kai vasario mėnesį, iki karo, tokius planus puoselėjo 35 proc. gyventojų.
Tačiau su indėliais situacija kitokia. Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, „Swedbank“ indėlių apimtys išaugo 7 proc. O nuo šių metų spalio 6 d. bankas indėlių sutartis vieneriems metams ar ilgesniam laikotarpiui sudarantiems jau siūlo 0,2 proc. metines palūkanas ir kol kas artimiausiu metu jų keisti neplanuoja.
SEB bankas taip pat šiuo metu siūlo 0,2 proc. metines indėlių palūkanas.
„Palūkanų normų dydžius rinkoje lemia daugelis veiksnių, įskaitant likvidumo situaciją bei investuotojų lūkesčius pinigų ir kapitalo rinkose. Bankas nuolat stebi situaciją rinkose ir, reaguodamas į ją, nustato palūkanų normas už indėlius“, – portalui lrytas.lt aiškino Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Spalio 25 d. indėlių palūkanas padidino ir „Luminor“ bankas. Atsižvelgiant į skolinimo laikotarpį, palūkano normos gali siekti ir iki 2 proc.
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, indėlių palūkanos su laiku turėtų augti, nes pigių pinigų mažėja, o poreikis skolintis išlieka dėl vartojimo paskolų ar didėjančių verslo paskolų apyvartinėms lėšoms, be to, pastaruoju metu nemažai pinigų reikia ir investicijoms į energetikos sritį – perkamos saulės jėgainės, renovuojami pastatai, įrengiamos modernios šildymo sistemos.
Tad viskas priklausys priklausys nuo pinigų pasiūlos ir paklausos balanso. Jei indėlių bus daug, palūkanų norma augs lėčiau, jei konkurencija dėl pinigų bus didesnė, palūkanos kils sparčiau.
„Šiaulių bankas“ paskutinį kartą terminuotųjų indėlių palūkanas keitė vos prieš kelias dienas – lapkričio 14-ąją. Šiuo metu 1 metų terminui siūlomos 1 proc. palūkanos, 2 metų terminui – 1,5 proc.
Bankas siūlo ir neatšaukiamus terminuotuosius indėlius, už kuriuos moka ir aukštesnes palūkanas. Jei sutartis sudaroma 1 metams, palūkanos siekia 1,3 proc., 2 metų terminui – 1,8 proc.
Kredito unijų mokamos palūkanos už indėlius įprastai būna aukštesnės nei didžiųjų komercinių bankų. Šiuo metu kai kurios iš jų už 1 metų terminuotąjį indėlį siūlo jau 3 proc. ir daugiau palūkanų, o jos imtos didinti dar iki ECB spėjus priimti sprendimą kelti bazines palūkanų normas.
Tačiau Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius portalui lrytas.lt pabrėžė, jog net ir kredito unijos negali reikšmingai nukrypti nuo bendrųjų tendencijų finansų rinkoje, tad net jei dabar jos siūlo didesnes palūkanas už indėlius, jų augimo mastas ateityje gali būti kiek mažesnis.
Stipriai nedidins
Nuo karo Ukrainoje pradžios vidutinės namų ūkių indėlių palūkanų normos praėjusių 12 mėn. vidurkis išaugo nuo 0,1 proc. iki 0,3 proc.
„Vertinant iš ilgesnio laikotarpio perspektyvos tai yra gana reikšmingas augimas. Nors indėlių palūkanų normų svyravimų pasitaiko nuolat, tokio dydžio pokytį per palyginti trumpą laiką matėme jau seniai. Tai taip pat yra signalas, kad ilgesnio termino indėlių palūkanos atsispyrė nuo savotiško dugno, kurį buvo pasiekusios praėjusiais metais.
Tai rodo, kad ECB priimami sprendimai dėl palūkanų normų tiesiogiai veikia pinigų kainą euro zonos šalyse: didėja ne vien paskolų, bet ir indėlių palūkanos. Žvelgiant į ateitį, indėlių palūkanų augimo tvarumas daugiausia priklauso nuo ECB palūkanų normų pokyčių, kurios, tikėtina, dar kurį laiką toliau didės, taip pat nuo bankų ar kredito unijų finansavimosi poreikių.
Šiuo metu matome, kad didieji bankai turi daugiau likvidaus turto, nei būtina, kad galėtų vykdyti savo kasdienius įsipareigojimus, dėl to jie, tikėtina, bus mažiau linkę didinti palūkanas įkandin ECB bazinių palūkanų normų pokyčių.
Tuo tarpu mažesnės kredito įstaigos gali pamažu didinti ilgesnės trukmės indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti stabilų finansavimosi šaltinį šiuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje dėl spartaus infliacijos augimo ir karo Ukrainoje yra padidėjęs“, – portalui lrytas.lt komentavo Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad rugsėjį vidutinė namų ūkių naujų indėlių palūkanų norma kiek sumažėjo. Ji sudarė 0,4 proc., tai – 0,3 proc. punkto mažiau nei rupgjūtį bei vos 0,1 proc. punkto daugiau už praėjusių 12 mėnesių vidurkį.
Panašiai pakito ir skirtingų terminų indėlių palūkanų normos: indėlių iki 1 m. trukmės palūkanų normos rugsėjo mėn. sudarė 0,3 proc., 1–2 m. trukmės – 1 proc., 2 m. ir daugiau – 1,7 proc., ir per mėnesį sumažėjo atitinkamai 0,2, 0,5 ir 0,3 proc. punkto.
Lietuvos bankas teigė, jog reikėtų sulaukti bent spalio mėnesio duomenų ir atlikti gilesnes analizes, kad pavyktų nuspręsti, kodėl indėlių palūkanos vos pakilusios smuktelėjo.
Tuo metu finansų analitikas Marius Dubnikovas tokį smuktelėjimą aiškino būtent pinigų pertekliumi bankuose.
„Vadinasi, bankams pinigų nereikia ir, kad tų pinigų neprisitrauktų dar daugiau, už indėlius mokėti daug nenori“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Tačiau, anot jo, indėlių palūkanos visgi su laiku po truputį turėtų augti, o kai bankams prireiks pinigų, ir palūkanos augs labiau.
Jo teigimu, vargu ar indėlių palūkanos artimiausiu laikotarpiu pasieks 4 proc., tačiau ir prognozuoti tikslų skaičių – sudėtinga.
