Vis daugiau lietuvių išsigrynina turimas santaupas: prognozuoja, kad ši tendencija išliks

Vilnietis Algirdas tikina – nors per pastaruosius kelerius metus įprato naudotis bekontakte mokėjimo kortele savo išmaniajame, piniginėje visada turi bent 50 eurų grynaisiais. „Tuos pinigus beveik kas mėnesį ir išleidžiu visokioms smulkmenoms, todėl vis tenka važiuoti iki bankomato ir pasipildyti atsargas. O jeigu kas nutiks?“ – kalbėjo jis. Toks jis ne vienas – nors ir mokėjimai kortelėmis populiarėja, grynieji išlieka svarbūs.

Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>T.Bauro nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>T.Bauro nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigia LB.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Dec 4, 2022, 2:17 PM, atnaujinta Dec 4, 2022, 6:47 PM

Grynaisiais atsiskaito ir atsiskaitys

Grynųjų pinigų paklausa, prasidėjus karui Ukrainoje, laikinai išaugo, tačiau ilgainiui normalizavosi, pastebi Edita Lisinskaitė, Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Komunikacijos vadovės Valerijos Kiguolienės teigimu, grynųjų poreikis yra toks pat, koks ir buvo prieš karo Ukrainoje pradžią dar šių metų vasarį.

Tačiau elgsena kiekvienais metais keičiasi prieš šventes. „Švenčių laikotarpiu klientų aktyvumas paprastai padidėja: tai taikoma tiek elektroniniams mokėjimams, tiek grynųjų operacijoms. Pastarųjų skaičius sezoniškai įprastai išauga apie 10–15 proc.“ – komentavo pašnekovė.

„Lyginant naujausius turimus šių ir praeitų metų statistinius duomenis apie grynųjų pinigų pasiėmimą, 2022 m. sausio–birželio mėn., naudojantis Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų išduotomis mokėjimo kortelėmis, iš Lietuvoje esančių bankomatų, kortelių skaitytuvų ir klientų aptarnavimo vietų pasiimta 15 proc. daugiau lėšų ir atlikta 7 proc. daugiau pasiėmimo operacijų nei 2021 m. pirmąjį pusmetį“, – lygino pašnekovė.

To priežastys galėjo būti kelios: COVID-19 pandemijos ribojimų atlaisvinimas, vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, darbo užmokesčio, grynųjų bei socialinių išmokų naujovės.

Nuo 2022 m. sausio įtvirtinti ir Darbo kodekso pakeitimai, kuriais apribotas atlyginimas grynaisiais – darbo užmokestį privalu pervesti į darbuotojo banko sąskaitą.

„Darbo kodekso pakeitimai didžiajai daugumai darbuotojų nebuvo aktualūs, nes jie ir iki pakeitimų gaudavo darbo užmokestį į sąskaitą, ir atitinkamai praktiškai neturėjo poveikio jų grynųjų pinigų poreikiui.

Tie darbuotojai, kurie iki Darbo kodekso pakeitimų gaudavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, buvo įpratę prie grynųjų pinigų, ir jų poreikis gryniesiems pinigams išliks bent jau kurį laiką“, – portalui lrytas.lt patikino E.Lisinskaitė.

Tiesa, nuo lapkričio taip pat ribojamas atsiskaitymas grynaisiais už prekes – jei suma viršija 5 tūkst. eurų, mokėjimas turi būti atliktas bankiniu pavedimu.

„Daugelio gyventojų mokėjimams atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas įtakos neturės. Vis tik daliai gyventojų ir ypač smulkiam verslui gali išaugti poreikis įnešti grynuosius pinigus į sąskaitą.

Grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą poreikį galėtų sumažinti didesnis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais, pavyzdžiui, mokėjimo kortelėmis, priėmimas smulkiajame versle“, – aiškino ji.

Lietuvos banko ir partnerių inicijuota bankomatų tinklo plėtra regionuose, baigta dar rugsėjį, padidino 250 tūkst. gyventojų pinigų išsigryninimo prieinamumą. Anot pašnekovės, kol kas dar per anksti vertinti, kaip į 100 naujai pastatytų bankomatų reaguoja gyventojai.

Grynųjų poreikis gali augti

Lietuvos banko reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo per 1000 žmonių, turėję mokėjimo kortelę, parodė, kur gyventojai atsiskaito grynaisiais.

48 proc. apklaustųjų teigė, jog grynaisiais pinigais atsiskaito už kasdienius pirkinius. Panaši dalis juos naudoja nenumatytiems atvejams, dar mažesnis procentas žmonių pažymėjo, kad atsiskaito už ne namuose teikiamas paslaugas, namuose teikiamas paslaugas, pramogas, labdarą, kaupia taupymui.

Tikėtina, kad dėl vykstančio karo Ukrainoje grynųjų poreikis gali išaugti nenumatytoms išlaidoms, teigė atstovė.

Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos turimais duomenimis, grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma automobilių prekybos, remonto, prekybos metalais, mažmeninės prekybos sektoriuose.

Kad ir kaip bebūtų, čia svarbų vaidmenį vaidina ir komerciniai bankai, skatinantys naudotis el. bankininkyste ir vis keliantys išsigryninimo operacijų įkainius.

Pavyzdžiui, portalui lrytas.lt „Swedbank“ atstovai teigė, kad nemokamas išsigryninimo limitas debeto kortelėmis siekia 580 eurų – jei suma viršijama, taikomas papildomas 0,5 proc. mokestis nuo išsigrynintos sumos.

SEB bankas klientams leidžia pasirinkti planą, pagal kurį nustatomas tokios bankinės operacijos limitas – suma gali siekti iki 550 arba 1000 eurų.

„Luminor“ ir „Medus“ bankomatuose taikoma panaši praktika: gyventojai gali nemokamai išsigryninti iki 600 eurų arba iki 1200 eurų per mėnesį. Norint išsigryninti didesnę pinigų sumą, taikomas 0,2–2 proc. papildomas mokestis.

Nors patrauklumas blėsta, Europos Centrinis Bankas (ECB) skelbia, kad grynųjų paklausa išliks – mat skaitmeniniai mokėjimo būdai patogūs daugeliui, bet tinka ne visiems.

Tačiau ECB statistiniai duomenys rodo, kad banknotų ir monetų cirkuliacija euro zonoje nuo 2018 m. antros metų pusės palaipsniui mažėja. Jei 2018 m. spalį rinkoje buvo 239,1 mln. banknotų ir monetų, 2022 m. spalį skaičius sumažėjo iki 154,3 mln. eurų. Normalus lygis euro zonoje – 153,9 mln. eurų.

Ukrainos grivinų poreikis krenta

„Nuo pat karo pradžios iki pat dabar pakeitėme daugiau nei 32 mln. grivinų iškeitėme į eurus. Tendencijos rodo, kad jau maždaug viskas susireguliavo“, – lrytas.lt sakė „Florinus“ direktorius Žilvinas Leškevičius.

Su šia valiuta įmonė pradėjo dirbti nuo kovo 7 dienos, anksčiau nekeitė ukrainietiškų grivinų į eurus. Tiesa, iki pat šiol neužsiima baltarusiškų ir rusiškų rublių keitimu ir to daryti nė nežada – tam neleidžia moralė, patikino direktorius. Tačiau žmonės teiraujasi, ar gali tai padaryti.

Kai į Lietuvą atvyko karo pabėgėliai, visos keityklos keitė už 120 grivinų duodavo 1 eurą, tačiau norėdami padėti suderintu kursu grivinas keitė į eurus. Ši keitykla pradėjo už 40 ukrainietiškų grivinų duoti 1 eurą – netrukus šiuo pavyzdžiu sekė ir kitos Lietuvoje veikiančios valiutų keityklos.

„Per patį pirmą karo mėnesį – nuo kovo 7 d. iki balandžio 1 d. – pakeitėme 21,5 mln. Ukrainietiškų grivinų. Pats pirmas mėnuo įspūdingas, o vėliau kas ketvirtį reguliariai krito keitimo poreikis: antrą ketvirtį pakeitėme 4 mln. grivinų, per dar kelis kitus mėnesius pakeitėme 2 mln. ir nuo 7–9 karo mėnesio iki pat šios dienos per mėnesį pakeičiame apie 2 mln. grivinų“, – skaičiavo jis.

Kad nepritrūktų valiutos – iš pradžių vienas žmogus galėjo išsikeisti iki 200 eurų sumos, vėliau suma palaipsniui didėjo. Šiuo metu vidutiniškai ukrainiečiai pasikeičia apie 340 eurų.

Tačiau grivinų kai kur jau trūksta. „Ukrainos grivinų bei Rusijos rublių paklausa didelė, tačiau šiuo metu rinkoje jų beveik nėra, jeigu lyginant su karo pradžia buvo atvirkščiai“, – patikino „Valiuta24“ atstovai.

Lietuvoje 14 keityklų valdančios įmonės „Konversita“ direktorius Vaidas Juška dar rugsėjį naujienų agentūrai BNS teigė, kad rubliai keičiami tik privatiems žmonėms, verslui nebelieka, nes jam reikia didesnių sumų.

„Įvairiai prašo – ir 100 tūkst. rublių, ir 300 tūkst., ir 5 mln.“ – dėstė įmonės direktorius.

Dėl bevizio režimo Baltarusijoje, trijų „Valiuta24“ keityklų savininkas Mindaugas Ryckis sakė pastebintis, kad baltarusiškų rublių paklausa nuo pavasario padidėjusi. „Tų baltarusiškų pinigų perka, bet sumos, sakyčiau, tokios turistinės, įsigyja už porą šimtų eurų“, – komentavo M. Ryckis.

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą nuo karo pradžios atvyko per 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl Ukrainos nepasiekia žadėtoji pagalba?