Bet šiam mokesčiui turi pritarti visi valdančiosios koalicijos partneriai, o nepanašu, kad jie būtų tam pasirengę.
Kitaip sakant, ir šio mokesčio, ir visos mokestinės sistemos pertvarka – dar tik šakėmis ant vandens rašyta. Buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas M.Majauskas tvirtina, kad BFK nepritars jokiam mokesčių didinimui, o ir Laisvės partija nežada paramos FM planams.
Kai kurie „laisviečiai“ pareiškė nepritariantys mokesčių didinimui, o planuojama reforma esą gali tapti pasipinigavimu valstybės vardu.
Tokia liberaliosios krypties politikų laikysena savaip nuosekli ir atspindi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų Laisvosios rinkos instituto propaguojamą idėją, kad kuo mažesni mokesčiai, tuo geriau.
Šiais laikais jau gerokai nudilęs liberalų po Vilnių tampomas butaforinis akmuo, simbolizuojantis troškimą išsilaisvinti nuo mokesčių.
Pagal tokią logiką liberalų idealas, nors ir nerealus – valstybė visai be mokesčių – atrodo, dar ir šiandien ne visai išleidęs kvapą.
Sugrįžę į valdžią konservatoriai iš pradžių kalbėjo, kad mokesčių pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Bet turbūt anksčiau baigsis šios valdančiosios koalicijos kadencija nei prasidės mokestinė reforma.
Nežinia, ar ši mirštanti dar nė negimusi reforma sukels smarkią priešpriešą valdančiojoje koalicijoje, nes neaišku, kaip stipriai patys konservatoriai pasiryžę ją įgyvendinti, kai jau artės kiti Seimo rinkimai.
Juk rinkėjų nežavi bet kokie nauji mokesčiai.
Gal FM nė neturi kitos išeities kaip siūlyti visuotiniu vadinamą, nors tik pusę gyventojų aprėpsiantį NT mokestį ir žadėti visos mokestinės sistemos reformą.
Mat Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Lietuvai seniai primygtinai siūlo įvesti aplinkosaugos bei visuotinį NT mokestį. Dabar EK spaudimas jau tampa ir realia grėsme, kad mūsų šalis gali nukentėti net finansiškai, jei nepaisys Briuselio nurodymų.
EK paskelbė, kad Lietuvos 2023 metų biudžetas nevisiškai atitinka ES rekomendaciją riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, todėl bus atlikta nuodugni galimų mūsų šalies ekonomikos disbalansų apžvalga.
Tai reiškia, kad iš Lietuvos reikalaujama valstybės išlaidų didėjimą atsverti tvariomis biudžeto pajamomis.
Vienas galimų šaltinių – aplinkosaugos ir visuotinis NT mokestis, juolab EK dar ir nurodo, kad mūsų šalyje būsto kainų didėjimas buvo vienas sparčiausių ES, smarkiai augo skolinimas ir finansinio sektoriaus įsipareigojimai.
Kas gresia, jei Vilnius numos ranka į Briuselio rekomendacijas? Į šį klausimą atsakė Valstybės kontrolė, perspėjusi, kad tokiu atveju EK gali nepatvirtinti dalies Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano priemonių ir skirti mažesnį finansavimą, nei pirmąja paraiška prašo mūsų Vyriausybė, o tai – 565 mln. eurų.
Vadinasi, FM privalo rodyti, kad ieško tvarių biudžeto finansavimo šaltinių. Vienas jų – visuotinis NT mokestis, nors anaiptol ir ne pats svarbiausias.
EK kalba ir apie mokestinių išimčių naikinimą, ir apie didesnį visų pajamų apmokestinimo progresyvumą.
Gal į Briuselio siūlymus bus kažkiek atsižvelgta rengiant visos mokesčių sistemos reformą.
Pirmąjį žingsnį šia kryptimi – naują jau anksčiau teikto NT mokesčio modelį – kritikuoja ir ekspertai.
Jų nuomone, rinkai tai neturės įtakos ir nepadės suvaldyti, kaip norėtų EK, infliacijos, kurią, be kita ko, didina ir itin sparčiai kylančios pervertinamo būsto kainos, o tiktai kels gyventojams galvos skausmą.
FM stengiasi ir negąsdinti NT savininkų, ir įsiklausyti į šį mokestį peršančių ekonomistų patarimus, ir įtikti EK, todėl ir jos darbo vaisius pusiau luptas, pusiau skustas.
Pirmiausia pusė savininkų visai nemokės šio mokesčio, nes nuo jo bus atleidžiami asmenys, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos būstas neviršija tos savivaldybės NT vidutinės vertės.
Pavyzdžiui, Vilniuje iki 60,1 tūkst. eurų įvertintas būstas būtų visai neapmokestintas, o tiek, Registrų centro duomenimis, kainuoja standartiniai 50–55 kvadratinių metrų butai, esantys ne sostinės centre ar Senamiestyje.
Kitose savivaldybėse neapmokestinamo NT vertė būtų mažesnė, bet plotas panašus.
Jei NT mokesčio suma neviršytų 5 eurų, mokėti taip pat nereikėtų.
Net ir kiek viršijančio vidurkį NT savininkams šis mokestis būtų panašus į švelnų padų kutenimą, o skaudžiau kandžiotų tik prabangų ar ne vieną būstą turinčius savininkus.
Vyriausybė aiškina, kad tai socialiai jautrus modelis. Tačiau kaip jis prisidės prie biudžeto tvarumo, jei FM skaičiuoja, kad vidutinė NT mokesčio įmoka sudarys tik apie 14 eurų per metus?
Iš viso NT mokesčio būtų surinkta nuo 18 mln. iki 103 mln. eurų, o šios pajamų žirklės priklausytų nuo savivaldybių pasirinkto tarifo kitam nekomerciniam turtui.
Tai tėra lašas didžiulėje biudžeto pajamų bei išlaidų jūroje ir aišku, kad nespręstų realių Lietuvos finansinių problemų.
