Uždirbantieji daugiausiai
TOP5 pareigos, už kurias mokamas didžiausias vidutinis grynasis, po mokesčių, atlyginimas:
- IT skyriaus direktorius – 3 412 eurų;
- Finansų vadovas – 3 373 eurai;
- Lizingo įmonės direktorius – 3 320 eurų,
- Vykdomasis direktorius – 3 143 eurai;
- Vyr. vykdomasis pareigūnas – 3 140 eurų.
Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė atkreipė dėmesį, kad, nors visų atlyginimų vidurkis viršija 3 tūkst. eurų, amplitudė neretai būna ir gerokai platesnė. Vadovams kartais siūlomi atlyginimai, viršijantys 5 ar 10 tūkst. eurų.
„Nieko keisto, kad aukščiausius atlyginimus uždirba vadovai. Tai dėl jų prisiimamos atsakomybės, reikalingų kompetencijų, išsilavinimo ir patirties“, – portalui lrytas.lt komentavo specialistė.
Tačiau daugiausia uždirbančiųjų dvidešimtuke yra ne tik vadovai, bet ir nemažai dirbančiųjų IT srityje.
„Tai susiję su šios srities darbuotojų aukšta paklausa bei dideliu trūkumu rinkoje, reikalingomis kompetencijomis, įgūdžiais ir darbo patirtimi“, – paaiškino R.Karavaitienė.
Užimtumo tarnyba, peržiūrėjusi savo pusmečio duomenis, pradedant nuo liepos 1 d., išskyrė kiek kitokias profesijas, kurioms buvo siūlytas didžiausias atlyginimas (prieš mokesčius):
- Programinės įrangos kūrėjas (vidutinis – 2,7 tūkst., maksimalus – 4,5 tūkst. eurų);
- Gydytojas odontologas (vidutinis – 2,7 tūkst., maksimalus – 5 tūkst. eurų);
- IT ir ryšių paslaugų srities vadovas (vidutinis – 2,6 tūkst., maksimalus – 4,4 tūkst. eurų);
- Gydytojas specialistas (vidutinis – 2,3 tūkst., maksimalus – 5,5 tūkst. eurų);
- Programinės įrangos testuotojas (vidutinis – 2,2 tūkst., maksimalus – 3,5 tūkst. eurų).
Uždirbantieji mažiausiai
„Manoalga.lt“ duomenimis, mažiausiai uždirbančiųjų vidutinis grynasis, atskaičius mokesčius, atlyginimas nesieka nė 600 eurų:
- Portjė, informaciją teikiantis darbuotojas – 551 euras;
- Parduotuvės asistentas – 591 euras;
- Pašto siuntų išvežiotojas – 592 eurai;
- Sukirpėjas – 594 eurai;
- Gelbėtojas, plaukimo instruktorius – 596 eurai.
Kaip vardijo R.Karavaitienė, atlyginimas priklauso nuo to, kaip greitai galima perprasti darbo specifiką, kokio sudėtingumo arba kompleksiškumo yra darbo pobūdis, kokio sudėtingumo ir lygio mokslai, apmokymai ir kvalifikaciniai gebėjimai reikalingi, kokia tam tikros pozijos paklausa rinkoje, konkurencija, kokia papildoma vertė sukuriama.
Užimtumo tarnybos duomenys vėl šiek tiek kitokie. Mažiausias vidutinis atlyginimas (prieš mokesčius) siūlytas šiems darbuotojams:
- Nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės darbininkams bei derliaus nuėmėjams – 735 eurai;
- Apklausų atlikėjams – 770 eurų;
- Floristams – 795 eurai;
- Apsaugos darbuotojams – 809 eurai;
- Namų valytojams – 815 eurų.
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad darbo užmokestį sąlygoja ne tik asmens turimos kompetencijos, bet ir jų vertė įmonei: kiek jos svarbios įmonei, kiek prisideda prie įmonės tikslų įgyvendinimo ir konkurencingumo.
Taip pat svarbu, kokią panašią kompetenciją turinčių darbuotojų pasiūla yra rinkoje (trūksta darbuotojų ar regione yra jų perteklius), kokie įmonės pajėgumai ir tikslai. Visa tai lemia ir atlyginimų dydį.
Vilnius atlyginimais vis dar pirmauja
Atlyginimams įtakos turi ir vieta. Štai „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė skaičiuoja, kad miestuose ir regionuose gaunamų pajamų praraja tik didėja. Vien sostinės gyventojai uždirba apie 13 proc. daugiau nei likusieji darbuotojai visoje Lietuvoje. Skirtumas – maždaug 150 eurų, jau atskaičius mokesčius.
„Per pastaruosius dešimt metų Vilniaus miesto gyventojų atlyginimai vidutiniškai išaugo kiek daugiau nei du kartus ir šiuo metu vidutiniškai siekia 1 268 eurus per mėnesį atskaičius mokesčius.
O štai, pavyzdžiui, Zarasų rajono gyventojai gauna beveik 40 proc. mažesnį atlyginimą po mokesčių, kuris siekia maždaug 800 eurų.
Nuo Zarasų rajono pernelyg neatsilieka ir Molėtų, Vilkaviškio, Varėnos, Šalčininkų bei Lazdijų rajonai, kuriuose vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius per mėnesį siekia apie 850 eurų“, − komentavo G.Ilekytė.
Pasak ekonomistės, pabrėžtina ir tai, kad, žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį, didžioji dalis atlyginimais atsiliekančių rajonų ir miestelių nepadarė proveržio, o pajamų atotrūkis ir toliau didėja.
„Tiesa, galime pamatyti ir vieną kitą gerąjį pavyzdį. Pavyzdžiui, gyventojų atlyginimai Plungėje per dešimtmetį pašoko net 2,6 karto, o atlyginimų atotrūkis nuo atlyginimų sostinėje susitraukė beveik 10 procentinių punktų. Tokios sėkmės istorijos parodo, kad, nors pajamų atotrūkį sumažinti itin sudėtinga, kai kuriems miestams tai pavyksta padaryti.
Žinoma, prie to ypač prisideda pritrauktos investicijos į pramonę ar turizmo vystymą“, – pranešime cituojama G.Ilekytė.
