Nepaisant to, kad pačių monetarinės politikos formuotojų sudaromos infliacijos prognozės ateinantiems trims metams ir toliau viršija 2 proc. tikslą, ketvirtadienį ECB Valdančioji taryba sulėtino bazinių palūkanų normų didinimo tempą. Šį kartą jos pakeltos 50 bazinių punktų, kai prieš tai du posėdžius iš eilės buvo didinamos po 75 bazinius punktus.
Tačiau po ECB posėdžio paskelbtame pranešime Valdančioji taryba nurodė, kad, vadovaudamasi gerokai padidinta infliacijos prognoze, palūkanų normas dar didins.
„Valdančiosios tarybos vertinimu, palūkanų normos dar turės gerokai didėti stabiliu tempu, kad taptų pakankamai ribojančios ir padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį“, – rašoma pranešime.
„Turės gerokai didėti stabiliu tempu reiškia, kad kurį laiką turėtume didinti palūkanų normas 50 bazinių punktų tempu“, – pareiškė ECB vadovė Christine Lagarde.
Anot jos, palūkanų normų keitimas tebėra pagrindinė ECB pinigų politikos priemonė, kurią papildys „kiekybinis griežtinimas“.
Atnaujintose prognozėse numatoma, kad ateinančiais metais vidutinė metinė infliacija sieks 6,3 proc., 2024 m. išsilaikys ties 3,4 proc. lygiu, o dar po metų turėtų sudaryti 2,3 proc.
„Augančios kainos rinkoje įprastai turėtų pasiųsti žinią gamintojams, kad jų sukuriamos produkcijos paklausa išaugusi, o tai reiškia gamybos apimčių didinimo poreikį. Tačiau vykdant veiklą nuolatinės infliacijos aplinkoje, nebėra įmanoma įvertinti tikrųjų vartotojų poreikių.
Nors bazinės palūkanų normos didinamos jau ketvirtame posėdyje iš eilės, reali palūkanų norma vis dar yra neigiama. Ji apskaičiuojama, kaip skirtumas tarp nominalios palūkanų normos ir infliacijos lygio.
Centrinio banko sprendimų veikiama tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR šiuo metu siekia 2,5 proc. Tuo metu infliacija euro zonoje vis dar laikosi ties 10 proc. Tokiu atveju reali palūkanų norma yra minus 7,5 proc.
Todėl, nepaisant išaugusios skolinimosi kainos, idėja pasiimti paskolą ir skirti lėšas būsto įsigijimui ar vartojimui, ekonomine prasme gali atrodyti kur kas patrauklesnė nei taupymas“, – pranešime cituojamas L.Marcinkevičius.
Tačiau šį kartą, anot jo, daug svarbesnis ne su bazinėmis palūkanomis susijęs ECB Valdančiosios tarybos sprendimas.
„Nutarta mažinti centrinio banko balansą. Nuo ateinančių metų kovo mėnesio eurosistemoje žadama nebereinvestuoti visos sumos, gautos iš banko supirktų ir laikomų vertybinių popierių. Numatoma, kad šiuo metu apie 5 trln. eurų sudarantis obligacijų portfelis bus mažinamas apie 15 mlrd. eurų per mėnesį.
Tai reiškia, kad nors ir lėtais tempais, pagaliau bus bandoma bent iš dalies „susiurbti“ ir į rinką nebegrąžinti per pandemiją rekordiškai prispausdintų pinigų. O būtent tai, kad vos per keletą metų pinigų kiekis euro zonoje išaugo ketvirtadaliu, yra esminė infliacijos priežastis. Rekordinis prekių kainų augimas tik išryškino tikrąją pigių pinigų kainą“, – aiškino jis.
ECB ketvirtadienį padidino tris ECB pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.
