Įvardijo, ko lietuviams tikėtis kitąmet: tai palies kone kiekvieną gyventoją

Šiemet daug kalbėta apie kilusias energijos ir maisto kainas, tačiau, pasak finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, 2023-iaisiais viena pagrindinių temų bus augančios palūkanos, paliesiančios kone kiekvieną gyventoją. Joms toliau augant matysime visai kitokį vartojimą.

2023-iaisiais viena pagrindinių temų bus augančios palūkanos.<br>V.Skaraičio nuotr.
2023-iaisiais viena pagrindinių temų bus augančios palūkanos.<br>V.Skaraičio nuotr.
2023-iaisiais viena pagrindinių temų bus augančios palūkanos.<br>P.Mantauto nuotr.
2023-iaisiais viena pagrindinių temų bus augančios palūkanos.<br>P.Mantauto nuotr.
2023-iaisiais viena pagrindinių temų bus augančios palūkanos.<br>J.Butkutės nuotr.
2023-iaisiais viena pagrindinių temų bus augančios palūkanos.<br>J.Butkutės nuotr.
M.Dubnikovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 22, 2022, 7:23 PM

Palūkanų kilimas – ne tragedija

„Augančios palūkanos palies kone visus, tiek turinčius būsto, tiek vartojimo paskolas, tiek ir verslus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje kalbėjo M.Dubnikovas.

Jis skaičiavo, kad vien šeima, turinti 100 tūkst. eurų paskolą, kitąmet turės mokėti apie 300–400 eurų per mėnesį papildomų įmokų.

Tačiau to M.Dubnikovas nelaiko problema. Anot jo, tiesiog grįžtame prie normalių palūkanų, grįžtame į tą laikotarpį, kai už pinigus, kuriuos skolinamės, reikia mokėti.

„Pinigai kainuoja ir kainuos vis daugiau. Nereikės už paskolą iš karto mokėti kelių šimtų eurų, bet artėjant bėgant laikui matysime, kaip įmokos didės“, – sakė jis.

Ar buvo verta spausdinti pinigus?

Kaip aiškino finansų analitiškas, iš nulinių palūkanų į teigiamus skaičius staigiai šoktelėjome todėl, kad per pandemiją buvo priimtas sprendimas, siekiant išvengti krizės, spausdinti pinigus.

„Tų pinigų spausdinimas ir lėmė tai, kad žmonės pinigus leido, krizė neįvyko, bet kilo didžiulė infliacijos banga, tokios nematėme nuo 1981 m.

Dabar centriniai bankai nusprendė, kad infliaciją reikia suvaldyti keliant palūkanas, taip siekiama susigrąžinti prispausdintus pinigus ir apriboti vartojimą, kad ta infliacija toliau nesiautėtų mūsų kieme“, – teigė M.Dubnikovas.

Jei infliaciją pavyks suvaldyti, bus galima sakyti, kad buvo verta ir per pandemiją bandyti sustabdyti krizę spausdintais pinigais, o vėliau išgyventi ir aukštos infliacijos laikotarpį. Jeigu tai nepasiteisins ir palūkanos taps itin aukštomis, pavyzdžiui, kokias matėme 1981 m., kai jos siekė 20 ir daugiau procentų, teks svarsyti, ar spausdinti pinigai buvo tinkamas sprendimas.

Verslų situacija

Verslams paskolas pasiimti taip pat taps sudėtingiau, jų kreditavimas lėtės.

„Linkiu verslams kredituotis ne bankiniais kreditais, o obligacijomis. Obligacijų palūkanos yra padidėjusios, jos siekia 4–7 proc., bet tai ilgalaikiai, 6–7 metų, įsipareigojimai“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Gruodžio 15 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) padidino tris pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų.

Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

Gruodžio 22 d. duomenimis, 6 mėn. EURIBOR siekia apie 2,6 proc., 12 mėn. EURIBOR – 3,1 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.