„Pardavėjas gali didinti kainą – niekas negali drausti to daryti, – sako advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnioji teisininkė Lina Gužienė. – Tačiau jei nekomunikuojamas kainų sumažinimas – akcija, išpardavimas – kai siekiama atkreipti pirkėjų dėmesį į mažesnę kainą, nurodyti padidintos kainos nebūtina. 30 dienų sumažintos ankstesnės kainos taisyklė taikoma tik skelbiant apie kainų sumažinimą.“
Teisininkė omenyje turi Civilinio kodekso straipsnį, kuris numato, kad „pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą daiktų kainų sumažinimą. Bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina.
Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas. Šios dalies nuostatos netaikomos greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams.
„Šio Civilinio kodekso straipsnio tikslas – užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl netikrų nuolaidų taikymo, pavyzdžiui, užkirsti kelią tokiai verslininkų praktikai, kai kainos yra smarkiai padidinamos itin trumpam laikotarpiui, o jų grįžimas į pradinę kainą pateikiamas kaip akcija“, – perdavė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Milda Deimantė.
Anot jos, pastebima tendencija, jog vartotojai, siekdami įsigyti prekę, ypač tą, kuri kainuoja daugiau, kurį laiką stebi šios prekės kainą ir laukia nuolaidos, todėl greitai pastebi, jei paskelbus nuolaidą, kaip ankstesnė nurodoma padidinta prekės kaina, o ne ta, kuri galiojo įprastai.
Pastebima ir teigiama tendencija, kai pardavėjai siekdami skaidriai vykdyti savo veiklą, aiškiai nurodo tiek pradinę prekės kainą, tiek ir mažiausiąją per 30 d.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatose numatytos baudos nuo 500 iki 5 tūkst. eurų, minėto Civilinio kodekso straipsnio pažeidimų pasitaiko. Kaip portalui lrytas.lt sakė M.Deimantė, mažesni pardavėjai pažeidimus dažniausiai aiškina naujų reikalavimų nežinojimu, didieji – kitokiu reguliavimo interpretavimu.
Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos, šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, VVTAT, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šioje dalyje nurodytus pažeidimus verslininkui gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.
Šiuo metu VVTAT nagrinėja iki 10 tokių atvejų.
„Akcijų ar išpardavimų metu nubraukta prekės kaina bus dažniausiai ne pradinė, reguliari prekės kaina, bet pati mažiausia, buvusi per 30 dienų laikotarpį prekės kaina, nebent konkrečios prekės ar prekių grupės pradinė kaina nebuvo mažinama per kitą trumpalaikę akciją šiuo laikotarpiu.
Tai svarbu įvertinti kiekvienu atveju, nes nebus teisinga nubraukti pradinę, galimai didžiausią buvusią prekės kainą, kartu rodyti didžiausio sutaupymo procentinę išraišką, ir mažesniu šriftu, kaip papildomą informaciją, nurodyti šalia prekės mažiausią ar, taip vadinamą, geriausią kainą“, – anksčiau portalui lrytas.lt yra sakiusi L.Gužienė.
Išimtys taikomis tik paslaugoms ir skaitmeniniam turiniui, greitai gendantiems produktams bei prekėms, kurių kainos mažinamos palaipsniui ir be pertraukų, tada galima vis nubraukti buvusią didesnę kainą.
