„Buvau priverstas dalyvauti pensijų kaupime, nes laiku ir tinkamai nesugebėjau jo atsisakyti. Tiesiog tąkart pritrūko žinių, kaip tą padaryti teisingai. Vėliau rašiau krūvą laiškų „Sodrai“, prašydamas leisti pasitraukti iš kaupimo, tačiau visi mano prašymai buvo atmesti.
Neturėdamas kitos išeities, dabar nusprendžiau metams susistabdyti pensijų kaupimą, bet man nesuprantama, kodėl tą galima daryti tik metams? Kodėl ne dviem, penkiems, dešimčiai ar dar daugiau?
Kas sugalvojo šitą mistinį skaičių, kad tų „atostogų“ galima eiti tik metams? Ką keičia tie metai? Kam reikalingas šitas priverstinis kaupimas be galimybės jį sustabdyti arba iš jo pasitraukti?“ – stebėjosi naujienų portalo lrytas.lt skaitytojas Aleksas.
Yra stabdančių įmokas
„Sodros“ duomenimis, ne visi kaupimo dalyviai išnaudoja visą įmokų stabdymo galimą laiką iškart – kai kurie pasinaudoja mėnesio, dviejų ar pusmečio trukmės „įmokų atostogomis“.
„Dalis dalyvių jau yra išnaudoję įstatymo numatytą terminą, tad stabdyti įmokų daugiau nebegali, net jei norėtų tai padaryti dėl pensijų fondų rezultatų ar asmeninių priežasčių“, – portalui lrytas.lt komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, 12 mėnesių įmokų stabdymo laikotarpis buvo pasiūlytas kartu su visa pensijų kaupimo sistemos reforma 2018 m., nustatant įtraukimo mechanizmą, keičiant finansavimo sąlygas ir kita.
SADM aiškino, kad 12 mėnesių laikotarpis buvo pasirinktas kaip optimalus variantas, leidžiantis kurį laiką gyventojui pasilikti daugiau lėšų kasdieniam vartojimui, jei toks poreikis atsiranda, tačiau kartu nepadaroma per ilga pertrauka kaupiant pensiją.
„Gal tai sveikatos problema, gaisras ar kitos situacijos, kada žmogui tikrai gali prireikti šiek tiek atostogų, kad jis susitvarkytų savo bėdas, jeigu jam tie 50 eurų per mėnesį ką nors keičia. Tikimasi, kad per metus gyventojas prisitaikys, problemas išsispręs“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Ar reikėtų šį įmokų stabdymo terminą keisti? Anot T.Gudaičio, besinaudojančių „įmokų atostogomis“ nėra tiek daug, kad reikėtų mąstyti apie tokius pokyčius. Tačiau „Sodros“ duomenys rodo, jog šiuo metu apie 100 tūkst. žmonių yra terminuotai sustabdę įmokų pervedimą į pensijų fondus.
Šiemet skelbta, kad antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc. Galbūt tai galėtų paskatinti gyventojus stabdyti įmokas, tačiau T.Gudaitis suskubo raminti ir paragino tokį žingsnį gerai apsvarstyti.
„Pažvelkime iš investavimo perspektyvos. Kai rinkos yra smukusios, kaip tik reikia dėti kuo daugiau lėšų, taip pasinaudoti galimybe su nuolaida įsigyti finansinio turto. Tai tas pats kaip laukiame akcijų ir su nuolaidomis įsigijame norimus drabužius ar maisto produktus“, – teigė T.Gudaitis.
Problemos nesprendžia
Socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas tiki, kad tokios „įmokų atostogos“ nėra nei alternatyva, nei išeitis.
„Žmogaus teisė disponuoti savo turtu vis tiek yra suvaržyta. Tai manipuliacija, apgaulė. Sako, kad žmonės turi galimybę sustabdyti įmokas į pensijų fondus, bet o kas iš to? Pinigų juk jie neatgauna, tik kurį laiką nuo atlyginimo į pensijų fondus nėra pervedama dalis sumos, nors vis tiek toliau skaičiuojami administravimo mokesčiai už jau fonduose sukauptą turtą.
Žinoma, gal kokiam nors žmogui trumpuoju laikotarpiu tai kiek pagelbės, bet iš esmės tai problemos nesprendžia“, – portalui lrytas.lt sakė politikas.
SADM portalui lrytas.lt nurodė, kad Vyriausybė šiuo metu nustatytos tvarkos dėl įmokų stabdymo keisti neplanuoja.
Tačiau G.Paluckas rankų nenuleidžia ir Seimui planuoja trečią kartą siūlyti keisti įstatymą. Ši pensijų kaupimo fonduose sistema jo apskritai netenkina ir parlamentaras turi vieną tikslą – kad žmonės bet kada galėtų pasitraukti iš kaupimo pensiniuose fonduose, o ne jį stabdyti.
„Kolegoms trūksta geranoriškumo ir, jei jie iš tiesų norėtų spręsti šią problemą, pritartų projekto pakeitimui ir tada viename ar kitame komitete pateiktų pakeitimus, būtų randamas subalansuotas, kompromisinis variantas.
Todėl registruosiu įstatymo projektą, jei atmes, registruosiu dar kartą. Mano įsitikinimu, ši situacija tiesiog yra neteisinga, pažeidžianti žmonių interesus“, – teigė jis.
Siūlo leisti įmokas stabdyti neribotam laikui
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pareiškė, kad geriau turėti teisę į „įmokų atostogas“, nei jos neturėti visai, visgi tai nelabai ką keičia.
Kaip jis aiškino, galbūt tai kurį laiką pagelbės tiems, kurie susidūrė su nenumatytomis išlaidomis, pavyzdžiui, sugedo buitinė technika ar vienas iš šeimos narių neteko darbo. Tačiau kai kurios problemos po metų gali nesibaigti, o tada gyventojai griebiasi ir įvairių kreditų.
„O kai kuriems ir visas gyvenimas yra vienas didelis sunkumas. Įsivaizduokime jauną žmogų, kuris studijuoja, yra vienišas ir dar gyvena su tėvais, neseniai pradėjo dirbti, ir į kaupimą pensiniuose fonduose numojo ranka, jo neatsisakė. Juk jo algelė kaip kišenpinigiai, tai ir įmokos nedidelės.
Bet praeina metai kiti, jis veda, sulaukia dviejų trijų vaikų, didelės karjeros nepavyko padaryti, todėl šeimos pajamos mažos ir kiekvienas euras brangus. Galbūt vos užtenka pinigų ir gyvenama nuo algos iki algos, tad keliasdešimt eurų jiems yra svarbūs, kai ir taip stinga pinigų.
Tada, žinoma, jiems galimybė sustabdyti įmokas metams yra bent koks gėris, bet po metų gyvenimas nebūtinai pagerės, ilgalaikės problemos neišsispręs“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Lazutka.
Anot jo, „įmokų atostogos“ galėjo būti įrankiu gyventojams nuraminti, juk kai žinoma apie galimybę įmokas stabdyti, kaupti ilgą laiką nebeatrodo taip baisu.
Tačiau, ekonomisto nuomone, jeigu jau yra galimybė stabdyti įmokas, būtų galima suteikti teisę tai daryti neribotą laiką. Žmogus dėl termino turėtų nuspręsti pats.
„Gal būdamas jaunas žmogus kaupimo neatsisakė, bet paskui jo gyvenimas pasikeitė ir nebūtinai į gerą. Todėl galėtų leisti stabdyti ne vienerius metus, o kad ir dešimtmečius. Kiek įmokų jau perversta, tiek, jas būtų galima atiduoti senatvėje“, – apie galimybę vykdyti pokyčius bent tokiais mažais žingsniais sakė R.Lazutka.
Visgi jis netiki, kad šiemet ar kitąmet apskritai sulauksime kokių nors pokyčių pensijų kaupime.
„Seime turime net dvi liberalų partijas ir kaip joms skamba tai, kad žmonės automatiškai įrašomi į pensijų kaupimą ir jei per pusmetį jie kaupti neatsisako, visam gyvenimui lieka kaupime? Ar tai suderinama su liberalumu? Niekaip. Galbūt yra tarnaujama finansinėms grupėms, kurios iš to pelnosi.
Juk pernai pensijų fonduose buvo smukimas, bet pensijų fondus valdančios įmonės vis tiek gaus pelnus, jų pajamas sudaro atskaitymai nuo valdomų pinigų sumų. Kol kas atrodo, kad mums svarbiau ne piliečių laisvė, o tai, kad verslai gautų pelnus.
Gal kada nors žmonėms pradėjus spausti politikus jie ims siūlyti bent mažesnius pakeitimus – galimybę „įmokų atostogas“ pasiimti ne vienąkart, o po kartą bent kas kelerius metus, arba leisti iš kaupimo pasitraukti tiems, kurių šeimoje vienas iš narių tapo neįgalus arba mirė. Galbūt pokyčius politikai galėtų vykdyti bent laipsniškai“, – sakė profesorius.
Antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.
