Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas ir „INVL“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuvoje maisto kainos tokios, kad kai kuriuos produktus galima rasti pigiau kitose išsivysčiusiuose šalyse, tad pagal maisto kainų augimo dinamiką daugelį šalių jau pasivijome. Kaip minėjo P.Čepkauskas, dalis prekių išties brangesnės už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Pasitaiko ir anomalijų, kai vieni ar kiti saldainiai Lietuvoje parduodami bene keturiskart brangiau.
Ekonomistė aiškino, kad infliacijos augimas buvo nulemtas daug veiksnių. Tam įtakos turėjo struktūriniai pokyčiai. Pavyzdžiui, palyginus kainas su ta pačia Lenkijoje parduodama produkcija, reikia suprasti, kad mes esame gerokai mažesni ir šalyse skiriasi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tvarka.
Lenkijoje mažesnės kainos dar ir todėl, kad šalis turi savo pinigų politiką, kuri kartais leidžia vartotojams prekes įsigyti mažesnėmis kainomis. Be to, ten rinka didesnė.
Ko laukti nuo kovo?
Nors sunku lyginti šalis, tačiau pernai metai buvo išskirtiniai – Lietuva dėl infliacijos augimo išsiskyrė visoje ES ir Baltijos šalyse. Tačiau Lietuva karo Ukrainoje pasekmes pasitiko geresnėje formoje nei kitos šalyse ir turėjome didesnę paklausą: vartojimas pernai augo, nors ir kilo kainos.
„Bet taip pat turime ir paslaugų kainų augimą dėl išaugusio darbo užmokesčio. Kitas dalykas yra antiinfliaciniai valstybių taikomi paketai. Kai kurios valstybės nori, kad situacija atrodytų geriau, todėl karpo infliacijos skaičius mažindami PVM ar kitus mokesčius. Lietuva nuėjo kitu keliu ir stengėsi didinti gyventojų pajamas, kas padėjo išsaugoti gyventojų perkamąją galią“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
P.Čepkauskas mano, kad būtent kovo ir balandžio mėnesiais situacija galėtų pasikeisti.
Jis priminė, kad pernai situacija buvo tokia, kad maisto kainos bei prekybininkų apyvartos augo. Tačiau palyginamosiomis kainomis, atskaičius infliaciją, mažėjo, tačiau verslai to nejautė. Kadangi buvo aukšta infliacija, o apyvartos krytis mažesnis, bendras augimas siekė apie keliasdešimt procentų.
„Šitas džiaugsmas ir tas didžiulis augimas baigsis būtent kovo-balandžio mėnesiais, nes šiais mėnesiais kaip tik buvo maisto infliacijos šuolis“, – teigė pašnekovas.
Būtent šie mėnesiai bus svarbūs tuo, kad kainų augimui išseks, o žmonės mažins vartojimą. Vis tik reikia suvokti, kad verslas peržiūri kainas vartotojo naudai tada, kai pradeda netekti pinigų. Taip gali atsitikti už kelių mėnesių – mat tokia tendencija jau pastebima su pieno produktais.
Kadangi lietuviai į Lenkija daugiausia vyksta dėl pigesnių pieno produktų ir mėsos, o pienininkai iš Lietuvos svetur mažiau eksportuoja produkcijos, sausį verslas bandė per akcijas pagamintus kiekius parduoti.
Kaip mano P.Čepkauskas, tokių sprendimų ilgainiui daugės.
Ekonomistė taip pat antrino, kad taip reaguojama į paklausos mažėjimą. „Jau pernai metų pabaigoje stebėjome realios mažmeninės apyvartos maistu kritimus apie 7 proc. buvo perkama mažiau maisto produktų nei 2021 m. Tai jau yra pirmas signalas, kad vartotojas riboja savo vartojimą ir keičia įpročius bei ieško būdų, kaip sutaupyti“, – aiškino ji.
Tendencijos maisto žaliavų rinkose taip pat svarbios – jau kurį laiką indeksai sparčiai krenta. Sparčiai krito kviečių, aliejaus indeksai. Kadangi mažėja ir kitos maisto žaliavų kainos, tai rodo, kad kainų pikas išsikvepia. Anot jos, vartotojams tai yra naudinga ir juos ilgainiui turėtų pasiekti mažesnės kainos.
Priklausomybė nuo Rusijos mažės
Nuo vasario įsigalios ES embargas rusiškiems naftos produktams. Tai reiškia, kad į Europą nustos plūsti pigus dyzelinas iš Rusijos.
Ar tai turės įtakos degalų kainoms Lietuvos degalinėse? I.Genytė-Pikčienė mano, kad netiesioginis poveikis gali būti. „Žinoma, netiesioginių poveikių gali būti. Europa stipriai priklausoma nuo rusiško dyzelino ir artėjant sankcijų darai stengiamasi užpildyti dideliais mastais importuojant iš Rusija, kuri ieško kitų kanalų į Turkiją, Maroką ir kitur, kad naftos produktai pasiektų Europą“, – teigė ji.
Nors trumpuoju laikotarpiu tai gali būti skausminga, ilguoju – išeis į naudą.
Tačiau pašnekovė priminė, kad Lietuva dar pernai pavasarį padarė eilę sprendimų, kuriais, tik Rusijai pradėjus karui Ukrainoje, buvo siekiama atsisakyti priklausomybės nuo agresorės.
„Jau tada nebeimportavo ir dar puikiai apsieina be to: turime savo naftos perdirbimo gamyklą, kuri naudodama žaliavą ne iš agresorės, aprūpina regionų“, – aiškino ekonomistė.
