Viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, premjerė I.Šimonytė sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, nors „grandiozinės reformos“ esą daryti nereikėtų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė trečiadienį pabrėžė, jog galimi pakeitimai pensijų kaupimo sistemoje – konkrečiai dėl automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, taip pat dėl galimybės laikinai stabdyti įmokas. Žadama įvertinti ir dydį sumos, kurią galima atsiimti visą iš karto.
Kol kas daugiausia kalbama apie tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada svarstyti žmonių įtraukimą kartoti rečiau nei dabar.
„Tarkime, pirmą kartą žmogus yra įtraukiamas labai jauno amžiaus, persigalvoja, po trejų metų dar kartą įtraukiamas, atsisako ir kad tada to žmogaus apsisprendimą laikyti galutiniu“, – kalbėjo ministrė.
Tačiau tokie planai gerokai piktina jau įtrauktus į pensijų fondus, bet ten būti nenorinčius, dalyvius. Vienas tokių – vilnietis Audrius.
„Nuo 2019-ųjų buvau įtrauktas į pensijų kaupimą, keliskart kreipiausi į „Sodrą“, kad leistų man iš kaupimo pasitraukti, tačiau visi mano prašymai buvo atmesti. Dabar valdžia žada taip dažnai žmonių, kurie dar nekaupia, neįtraukti, bet ką daryti tiems, kurie jau yra priversti kaupti ir iš fondų pasitraukti negali. Argi tai nėra diskriminacija jų atžvilgiu?“ – klausė lrytas.lt skaitytojas.
Išeiti galima, bet negalima?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai naujienų portalui lrytas.lt atsakė į klausimus apie planuojamus pokyčius pensijų kaupimo sistemoje.
Kaip teigiama jų atsakymuose, kol kas svarstoma mažinti kartotinio įtraukimo skaičių po to, kai asmuo jau atsisakė būti įtraukiamas kaupti II-oje pensijų pakopoje. „Vasario mėnesį dėl kartotinio įtraukimo skaičiaus mažinimo ir galbūt kitų atsirasiančių siūlymų, planuojame surengti diskusiją su Lietuvos banku, Finansų ministerija, pensijų fondų ir juose kaupiančiųjų asociacijomis“, – teigė ministerijos atstovai.
Tačiau ką daryti tiems, kurie jau yra įtraukti į kaupimą, bet jame dalyvauti nenori?
Valdininkai įsitikinę, jog visi kaupime dalyvaujantys asmenys yra arba patys sudarę pensijų kaupimo sutartis, arba įtraukimo metu yra gavę visą išsamią informaciją apie pensijų kaupimą, dalyvavimą jame iki pat senatvės pensijos amžiaus ir galimybes dalyvavimo atsisakyti, būdus ir terminus tai padaryti.
„Jei žmogus nenori dalyvauti kaupime, jam reikia per nustatytą terminą atlikti vos kelis paprastus veiksmus, kad atsisakytų dalyvavimo. Todėl teiginys apie „kaupiančius ne savo noru“, kai žmogus turėjo visas galimybes sutarties nesudaryti arba kaupimo atsisakyti, nėra korektiškas“, – akcentavo valdininkai.
Vis tik tokie ministerijos atstovų teiginiai gerokai stebina pensijų kaupimo dalyvius.
Vilnietis Audrius akcentavo ne kartą kreipęsis į „Sodrą“, kad paleistų iš kaupimo, tačiau, kaip jau rašyta anksčiau, visi prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
„Tai kaip tada išeiti iš tų fondų? Valdžios kalbos, kad neva parašysi prašymą, atliksi „kelis paprastus veiksmus“ ir tave neva paleis yra iš fantastikos srities, nes man išeiti iš fondų net kelis kartus taip ir nepavyko, to padaryti nepavyko ir keliems mano pažįstamiems“ – akcentavo Audrius.
Kodėl įmokas galima stabdyti tik metams?
Naujienų portalas lrytas.lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat pasiteiravo, kodėl galimybė pasiimti vadinamųjų „įmokų atostogų“ yra numatyta tik metams, o ne ilgesniam laikui. Teirautasi, kaip žadama keisti šią tvarką, kuriam laikui žmogus tuomet galėtų sustabdyti savo įmokas pensijų fonduose pagal naują tvarką.
Ministerija šiuo klausimu pateikė lakonišką atsakymą, jog „12 mėnesių įmokų stabdymo laikotarpis buvo pasiūlytas kartu su visa pensijų kaupimo sistemos reforma 2018 metais, nustatant įtraukimo mechanizmą, keičiant finansavimo sąlygas ir t. t.“
Pasak ministerijos atstovų, šis laikotarpis esą buvo pasirinktas kaip optimalus laikas, leidžiantis turėti daugiau lėšų kasdieniam vartojimui, jei toks poreikis yra, tačiau kartu nepadarantis ilgos pertraukos pensijų kaupime.
Tačiau taip ir neatsakyta, ar bus siūloma ilginti šį terminą, kada galima nemokėti įmokų.
Socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas tiki, kad tokios „įmokų atostogos“ nėra nei alternatyva, nei išeitis.
„Žmogaus teisė disponuoti savo turtu vis tiek yra suvaržyta. Tai manipuliacija, apgaulė. Sako, kad žmonės turi galimybę sustabdyti įmokas į pensijų fondus, bet o kas iš to? Pinigų juk jie neatgauna, tik kurį laiką nuo atlyginimo į pensijų fondus nėra pervedama dalis sumos, nors vis tiek toliau skaičiuojami administravimo mokesčiai už jau fonduose sukauptą turtą.
Žinoma, gal kokiam nors žmogui trumpuoju laikotarpiu tai kiek pagelbės, bet iš esmės tai problemos nesprendžia“, – portalui lrytas.lt sakė politikas.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis taip pat negailėjo kritikos Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos bankui pensijų kaupimo klausimais.
Jo žodžiais, reikia iš esmės svarstyti, ką daryti su automatiniu įtraukimu ir žmonėmis, kurie iš tiesų „praslydo“ pro informacinį srautą ir buvo įtraukti jiems nežinant.
„Čia greičiausiai sprendimas galėtų būti siūlyti, kad kas keletą metų būtų atidarytas langas, kada galima sustabdyti savo dalyvavimą fonde, nebemokėti įmokų. Tai susiję su individualiomis situacijomis, ypač tokiomis, kaip dabar, kai sumažėjusi perkamoji galia, pasikeičia gyvenimo aplinkybės“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo L.Kukuraitis, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pareiškė, kad geriau turėti teisę į „įmokų atostogas“, nei jos neturėti visai, visgi tai nelabai ką keičia.
Kaip jis aiškino, galbūt tai kurį laiką pagelbės tiems, kurie susidūrė su nenumatytomis išlaidomis, pavyzdžiui, sugedo buitinė technika ar vienas iš šeimos narių neteko darbo. Tačiau kai kurios problemos po metų gali nesibaigti, o tada gyventojai griebiasi ir įvairių kreditų.
„O kai kuriems ir visas gyvenimas yra vienas didelis sunkumas. Įsivaizduokime jauną žmogų, kuris studijuoja, yra vienišas ir dar gyvena su tėvais, neseniai pradėjo dirbti, ir į kaupimą pensiniuose fonduose numojo ranka, jo neatsisakė. Juk jo algelė kaip kišenpinigiai, tai ir įmokos nedidelės. Bet praeina metai kiti, jis veda, sulaukia dviejų trijų vaikų, didelės karjeros nepavyko padaryti, todėl šeimos pajamos mažos ir kiekvienas euras brangus.
Galbūt vos užtenka pinigų ir gyvenama nuo algos iki algos, tad keliasdešimt eurų jiems yra svarbūs, kai ir taip stinga pinigų. Tada, žinoma, jiems galimybė sustabdyti įmokas metams yra bent koks gėris, bet po metų gyvenimas nebūtinai pagerės, ilgalaikės problemos neišsispręs“, – portalui lrytas.lt pasakojo R.Lazutka.
Anot jo, „įmokų atostogos“ galėjo būti įrankiu gyventojams nuraminti, juk kai žinoma apie galimybę įmokas stabdyti, kaupti ilgą laiką nebeatrodo taip baisu. Tačiau, ekonomisto nuomone, jeigu jau yra galimybė stabdyti įmokas, būtų galima suteikti teisę tai daryti neribotą laiką. Žmogus dėl termino turėtų nuspręsti pats.
„Gal būdamas jaunas žmogus kaupimo neatsisakė, bet paskui jo gyvenimas pasikeitė ir nebūtinai į gerą. Todėl galėtų leisti stabdyti ne vienerius metus, o kad ir dešimtmečius. Kiek įmokų jau perversta, tiek, jas būtų galima atiduoti senatvėje“, – apie galimybę vykdyti pokyčius bent tokiais mažais žingsniais sakė R.Lazutka.
