Siaubas ūkyje
Į portalą lrytas.lt kreipęsis Lukas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) iš Kelmės papasakojo atsidūręs išties nepavydėtinoje situacijoje. Jis tikino per lietuvišką įmonę „Atorsa“ buvęs įdarbintas metus dirbti Švedijoje pas vietinį ūkininką. Jo teigimu, buvo įforminta, kad mėnesinė alga sieks 1200 eurų, bet žodžiu sutarta, kad atlyginimas bus didesnis.
„Buvo žodinis susitarimas mokėti 14,50 euro už valandą. Buvo sutarta dirbti 250 valandų per mėnesį su keturiomis laisvomis dienomis. Sutartis terminuota – vieneriems metams“, – prisiminė Lukas.
Tačiau nuvykus į Švediją vyrui teko patirti daug nemalonumų. Ūkininkas, pas kurį reikėjo dirbti, engė savo darbininkus, juos įžeidinėjo, o ir algą mokėjo dienpinigiais, kad susidarytų mažiau mokesčių.
„Ūkininkas pasitaikė, sakykime, emociškai nestabilus. Visus vadindavo idiotais. Išdirbau dešimt mėnesių, manęs nelietė ir neįžeidinėjo, kol kiti žmonės neiškentę pabėgo ir vietoje penkių darbuotojų likome dviese. Vietoje 250 valandų buvome priversti dirbti 330, vietoje keturių laisvadienių beliko du“, – prisiminė Lukas.
Tuomet švedų ūkininko įsiūčio teko paragauti ir lietuviui. Kaip jis teigė, švedas ėmė vis dažniau šaukti.
„Tai negi aš turėjau kentėti? Bandžiau kalbėtis, tačiau jis sakė, kad yra nekaltas – kalti visi, kad išėjo iš darbo. Bet situacija nesikeitė, toliau buvo naudojamas mobingas. Susikroviau daiktus ir išvažiavau namo. Per 28 dienas išdirbau 307 valandas. Pagal susitarimą, tai yra virš 4 tūkst. eurų“, – skaičiavo pašnekovas.
Problemos grįžus nesibaigė
Tačiau grįžęs namo Lukas žadėtų tūkstančių taip ir nesulaukė. Todėl sugalvojo kreiptis į jį įdarbinusią lietuvių įmonę „Atorsa“. Čia sulaukė dar vieno akibrokšto.
„Buvo kolega, kuris išdirbo tiek pat valandų kiek ir aš, tačiau jis pinigus gavo, o aš ne. Kai pasakiau „Atorsai“, kad skųsiuosi Darbo inspekcijai, pasakė, kad aš jiems skolingas 6,5 tūkst. eurų. Atidirbau, o dar susimokėti turiu, lyg į balių būčiau nuvažiavęs. Iš kur susidarė tokia suma, aš neįsivaizduoju. Žiauru – paskutinį mėnesį varėme dviese už keturis darbuotojus, pinigų nesumoka ir dar pats turi susimokėti“, – pasakojo Lukas.
Be to, „Atorsa“ nesiteikė pagelbėti ir dėl nesumokėtos algos – esą liepė pačiam Lukui skambinti švedui ir jos išsireikalauti.
„Kaip galiu skambinti žmogui, kuris mane koneveikia, išnaudoja? Kaip galiu iš jo ko nors prašyti – nei aš su juo sutarties pasirašęs, neturiu teisinių svertų. Lietuviai mane išnuomojo, jie ir turėtų aiškintis“, – įsitikinęs į bėdą papuolęs vyras.
Tad dabar Lukas nežino, kaip turėtų elgtis – tikino neturintis netgi darbo sutarties, kadangi su „Atorsa“ buvo sutarę pasirašyti ją atgaline data.
„Likau šokiruotas. Žinau, kad teisiškai padaryti nieko negaliu. Įmonė didelė, o aš neturiu resursų“, – skundėsi pašnekovas.
Bendrovės „Atorsa“ direktorius Edmundas Savickas portalui lrytas.lt darbuotojo Luko pasakojimą neigė.
„Jeigu tai būtų tikra problema, darbininkas būtų kreipęsis į Mokesčių inspekciją, Darbo ginčų komisiją. Tas žmogus nesikreipė, nes jam nėra ko kreiptis. Jeigu jam užėjusi baltoji karštinė, niekuo negaliu padėti. Čia tėra jo teiginiai, o iš tikro viskas yra tvarkoje“, – pabrėžė E.Savickas.
Į tolesnius klausimus atsakyti jis atsisakė. Kodėl Luko prašoma susimokėti virš 6 tūkst. eurų, irgi nesutiko atskleisti.
Kas kaltas?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai patvirtino, kad darbo teisės normos nenumato jokio mokesčio, kurio darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi vienas kitam atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu padarytą turtinę ar neturtinę žalą.
„Nustačius, jog darbuotojas savo veiksmais atliko darbo pareigų pažeidimą, darbdavys galėtų prašyti atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą“, – teigė VDI specialistai.
„Atorsa“ Luko galėjo prašyti pinigų ir tokiu atveju, jei jis įmonės apie išėjimą iš darbo neinformavo iš anksto.
„Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo santykius, privalo darbdavį informuoti prieš tam tikrą laikotarpį. Jeigu norima nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbuotojas ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų privalo įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą.
Paminėtina, jeigu darbo teisės šalys sulygo dėl išbandymo laikotarpio, darbdavį darbuotojas turi įspėti prieš 3 darbo dienas. Jeigu darbuotojas šios pareigos neįvykdo, be svarbios priežasties įspėjimo laikotarpiu nevyksta į darbą, darbdavys turi teisę prašyti darbuotojo atlyginti atsiradusią žalą. Paaiškiname, jog svarbus ne sutartas darbo sutarties galiojimo laikotarpis, o įspėjimo laikotarpiu nedirbtas darbo laikas“, – aiškino inspekcija.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad darbdavys tokiu atveju turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir tik tokiu būdu reikalauti pinigų, ko „Atorsa“ nepadarė – dėl susidariusios sumos jie informavo tik darbuotoją.
VDI teigimu, nelegalus ir staiga be Luko sutikimo padidėjęs jo darbo krūvis.
„Keičiantis darbo normai, režimui, būtinas raštiškas darbuotojo sutikimas“, – pabrėžė specialistai.
Dar vienas pažeidimas – darbo sutarties nedavimas darbuotojui. Pabrėžiama, kad darbo sutartys negali būti pasirašomos atbuline data, kaip Lukas buvo susitaręs su „Atorsa“. Laikoma, kad darbuotojai, kurie dirba nepasirašę darbo sutarties, darbuojasi nelegaliai. Darbo sutartis Lukui būtų suteikusi ir daugiau svertų bandant atgauti žadėtą atlyginimą.
„Už atlyginimą atsakingas turėtų būti tas subjektas, su kuriuo susiklostė darbo teisiniai santykiai. Jeigu darbuotojas būtų sudaręs laikinojo įdarbinimo sutartį su „Atorsa“, atsakomybė kiltų šiai įmonei“, – aiškino VDI.
Inspekcija Lukui siūlė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias įstaigas.
„Darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Numatoma, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu“, – komentavo specialistai.
