Apsimeta pirkėjais ar pardavėjais
Dainius Dainauskas feisbuko platformoje įkūrė grupę „Nepatikimi asmenys“, kurioje susidūrusieji su sukčiais gali pasidalinti savo istorijomis ir įspėti kitus.
Iš jo paties sukčiai bandė išvilioti parduodamą telefoną.
Sukčių Lietuvoje daugėja: pernai iš gyventojų ir verslų buvo išviliota 12 mln. eurų
„Atrodė, kad tai susidomėjęs pirkėjas, daug klausinėjo apie parduodamą prekę, minėjo, kad jos jam skubiai reikia.
Jis sakė, kad šiuo metu yra Kėdainiuose, todėl atsiimti prekės atvažiuos draugas.
Sakė man atsiųsiantis ekrano nuotrauką su apmokėjimo patvirtinimu, kaip įrodymu, kad už prekę sumokėta.
Šios sukčiavimo schemos jau senos, jos naudojamos keletą metų, tačiau tokių įrašų sulaukiame kone kasdien“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo D.Dainauskas.
Susiję straipsniai
Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, tokie atvejai, kai sukčiai apsimeta pirkėju ar pardavėju internete, ypač populiarūs. Be to, fiksuojamas ir bendras finansinių sukčiavimų skaičiaus didėjimas.
„Pernai finansų sektorius registravo 8 tūkst. tokių atvejų, kai 2021 m. jų buvo 3,5 tūkst.“ – nurodė E.Čipkutė.
Kartais pavyksta atgauti pinigus
Nukentėjusieji dažnai praneša apie nusikaltimus ir kartais jiems pavyksta atgauti pinigus.
„Pernai bendromis jėgomis finansų sektoriui pavyko grąžinti 5 mln. eurų, kai buvo informuota anksti, vos tik pajutus, kad galėjo būti sukčiauta“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino E.Čipkutė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis sako, jog išvyliojamų pinigų atvejų daugėja, bet ne taip žymiai kaip anksčiau.
„Anksčiau padidėjimai būdavo dvigubi, o šįkart padidėjimas nėra toks didelis. Manau, tai sėkmingos kovos su sukčiavimu pradžia“, – pareiškė jis.
Apgautas žmogus turi parašyti pareiškimą policijoje. Apie 40 proc. sukčiavimų policijai nustatyti pavyksta.
„Jei puslapiai sukurti Lietuvoje esančiuose serveriuose, tyrimai dažniausiai būna sėkmingesni.
Bet matome, kad nemažai pervedimų keliauja net ne į Europos, o į trečiąsias šalis, į Afriką, Aziją. Tokie pervedimai nevyksta taip greitai, kaip Lietuvoje ar ES“, – kalbėjo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Feisbuko grupės „Nepatikimi asmenys“ įkūrėjas pataria nesusigundyti mažomis kainomis internete ir kritiškai vertinti nuorodas, gautas iš nepažįstamųjų.
„Neveskite asmens duomenų puslapiuose, kuriuos atidarėte paspaudę bet kokias nuorodas. Jei jau paspaudėte ir atidarė puslapį, nieko blogo nenutiks, reikėtų puslapį uždaryti, neįvedant banko sąskaitos ar kitų duomenų“, – patarė D.Dainauskas.
Policijos departamento atstovas sako, kad sukčiavimo atvejų šiemet padaugėjo, visgi išviliojamų pinigų sumos mažesnės.