„Vėl viskas keičiasi. Kol susirasiu 15 tūkst. eurų pigesnį man tinkantį variantą, gal jie vėl sakys, kad mažina išduodamos paskolos sumą. Kai EURIBOR (Europos tarpbankinė palūkanų norma) buvo 0 proc., būsto galėjai ieškoti, kiek nori, o dabar pasiūlymai keičiasi kasdien.
Kreipiausi ir į kitus bankus. Jie gan draugiški, vadybininkai stengiasi padėti, surasti galimybių. Gal teks ilginti paskolos terminą, bet kažkokių variantų, kaip suktis iš padėties, yra“, – portalui lrytas.lt sakė pašnekovas.
Siūlo 10–20 tūkst. eurų mažiau
Dažniausiai viešumoje skelbiama apie blogąsias patirtis, todėl gali susidaryti įspūdis, kad situacija prasta, gauti paskolą pastebimai sudėtingiau. Tačiau, anot būsto paskolų ekspertų ir brokerių tinklo „visibankai.lt“ įkūrėjos ir vadovės Vitos Kazėnienės, iš tiesų ji ne tokia ir bloga.
Atsakingo skolinimo nuostatai nurodo, kad paskolos gavėjui galimybės grąžinti paskolą turi būti paskaičiuotos dviem būdais. Pirma, sumokėjus kreditus, žmogui turi likti ne mažiau 40 proc. gautų pajamų. Antra, kredito davėjas, vertindamas kliento galimybes grąžinti paskolą, turi pasverti situaciją, kad, pakilus palūkanoms, klientas visiems kreditams grąžinti neskirtų daugiau nei 50 proc. gaunamų pajamų.
Turint omeny, kad pakilo ne tik EURIBOR, bet ir išlaidos pragyvenimui, kurias išpūtė infliacija, daliai gyventojų gauti paskolą pasidarė sudėtingiau.
„Kiekvienas bankas turi savo pasiskaičiavimą, kiek žmogui, padengus kreditus, turi likti oriam pragyvenimui. Vertindami kliento pajamas jie įtraukia ir pragyvenimo išlaidas. Dėl infliacijos jos padidėjo, o tai turi įtakos sprendžiant dėl galimybės gauti paskolą, nes atlyginimai taip staigiai nekilo, kaip šoko infliacija“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Kazėnienė.
Jai pačiai teko susidurti su situacija, kai birželį klientui bankai žadėjo duoti 120 tūkst. eurų paskolą, o atėjus metui pirkti anksčiau rezervuotą būstą finansų įstaigos geriausiu atveju galėjo pasiūlyti 90 tūkst. eurų kreditą. Tiesa, šiuo konkrečiu atveju suveikė ne tik padidėjęs EURIBOR ir infliacija – žmogus keitė darbą, buvo ir kitų dedamųjų.
Įprastai, pasak V.Kazėnienės, dėl padidėjusių pragyvenimo išlaidų, infliacijos bankai pasiūlo 10–20 tūkst. mažesnę sumą nei kalbėjo anksčiau.
Su tokiomis situacijomis dažniau susiduria tie asmenys, kurie pernai metų pirmoje pusėje buvo rezervavę butus, o dabar ateina metas notarinėms pirkimo-pardavimo sutartims. Ir, kaip teigė pašnekovė, nors žmogaus pajamos nesikeitė, tačiau padidėjus EURIBOR ir pragyvenimo išlaidoms kai kuriais atvejais tie patys žmonės nebegali nusipirkti nusižiūrėto turto, nes bankas pasiūlo mažesnę paskolos sumą.
Vis dėlto „visibankai.lt“ vadovė ragina nesistebėti esama padėtimi – nulinio EURIBOR situacija buvo netipinė, o dabar kaip sykis grįžtame į įprastas vėžias. „Tie, kurie ėmė paskolas prieš 15 m., net minties neturėjo, kad EURIBOR bus nulinis“, – sakė ji.
Sudėtingiau statantiems namą
Kad situacija išduodant paskolas itin smarkiai nepakito, portalui lrytas.lt sakė ir Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas. Anot jo, tie, kurie atitinka atsakingo skolinimo taisykles, paskolas gauna: konkurencija tarp bankų yra, jie kreditus išduoda.
Tačiau gauti paskolą namo statyboms sunkiau, bankai į tai žiūri labai atsargiai, kartais prašo didesnio pradinio įnašo, kartais netgi duoda mažiau pinigų nuo pristatytos sąmatos.
„Kai perki butą, šiandien jį nusipirkęs, ryt jau gali gyventi. O namo statybos trunka metus, kartais ir dvejus. Namo statybos kreditas – pats pavojingiausias tiek žmogui, tiek bankui“, – aiškino M.Jansonas.
Kai klientas perka pastatytą namą, bankas jį gali įkeisti per mėnesį. O kai namas dar tik statomas, bankui rizika kur kas didesnė: jis turi įsitikinti, kad šeima metus ar dvejus tikrai dirbs ir turės galimybę namą baigti.
Antras pavojus – kritusi nekilnojamojo turto (NT) vertė.
„Įsivaizduokite, jei bankas finansuoja 85 proc. visų statybų, o NT 15 proc. atpinga. Šeima iš karto susiduria su problema: tarkime, buvo planuota, kad paskola bus 200 tūkst. eurų, o 30 tūkst. eurų įdės patys žmonės. Viso namo vertei kritus, jį jau visiškai baigus, būstas kainuos 200 tūkst. eurų. Dėl to bankai apsidrausdami finansuoja 70–80 proc. būsto vertės“, – skaičiavo pašnekovas.
Tai, kad šiuo metu kebliau gauti paskolą tiems, kurie susiruošė statyti namą, kaltas ne pasikeitęs EURIBOR, o rinkoje vyraujantis neaiškumas.
Todėl ir imantys paskolą turi gerai įsivertinti riziką ir, kaip pataria M.Jansonas, pasiruošti nenumatytoms aplinkybėms.
Įsivaizduokite situaciją: išduodamas paskolą bankas įrašo, kad namas privalo būti baigtas statyti po 18 mėnesių. Kainoms krintant, namo vertė nuo planuotos 230 tūkst. eurų nusirito iki 200 tūkst. eurų. Tokiu atveju bankas duoda 85 proc. sumos, vadinasi – 170 tūkst. eurų. Ir nesvarbu, kad kredito sutartyje parašyta, jog galima skolintis 200 tūkst. eurų. Čia svarbi kita sąlyga: bankas negali išmokėti daugiau pinigų nei 85 proc. nuo turto vertės. Todėl, kritus NT vertei, paskolos gavėjai gali susidurti su problema, kad jiems pritrūks 30 tūkst. eurų namo statyboms baigti.
„Jei bankas mato, kad tam tikrame rajone kainos ima kristi, jis siūlo mažesnę paskolos sumą, nei iš pradžių žadėjo. Tačiau nereikia pykti ant bankų – jie taip bando apsaugoti žmogų: bankai visada žino daugiau nei klientas. Jie bendrauja su vystytojais, statytojais, mato, kas vyksta rinkoje“, – sakė M.Jansonas.
Padidėjusį EURIBOR pajuto kas penktas
Europos Centrinis Bankas per vienus metus kelis kartus pakėlė bazines palūkanų normas, o tai padarė įtakos ir EURIBOR: sausio 13 d. duomenimis 3 mėn. EURIBOR siekia 2,33 proc., 6 mėn. – 2,88 proc., o 12 mėn. – 3,32 proc.
„Luminor“ bankas skaičiuoja, kad EURIBOR didėjimo padarinius jaučia kas penktas Lietuvos gyventojas: padidėjo turimos būsto paskolos mėnesio įmoka ar būsto nuomos kaina bei pasikeitė planai įsigyti nuosavą būstą.
Labiausiai EURIBOR kilimo įtaką pajuto jauni didžiųjų miestų gyventojai.
Iš viso EURIBOR pakilimo poveikį pajautė 21 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė gruodį „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Iš jų didžiausia dalis atsakė, kad padidėjo jų turimos būsto paskolos mėnesio įmoka (iš viso 12 proc.). Daugiausiai taip teigiančių žmonių yra 26–35 metų amžiaus (26 proc.).
„Banko duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė paskolos suma yra apie 100 tūkst. eurų. Skaičiuojant pagal vidutinę paskolos sumą ir darant prielaidą, kad EURIBOR kyla nuo 0 iki 3 proc. preliminari vidutinė paskolos įmoka galėtų išaugti apie 100–210 eurų per mėnesį, priklausomai nuo turimos maržos, kredito termino bei pasirinkto mokėjimo metodo“, – pasakoja banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
Dėl EURIBOR pokyčių naujo būsto įsigijimo planus laikinai atidėjo 5 proc. apklaustųjų. Daugiausia tarp jų – 18–25 ir 26–35 metų amžiaus Lietuvos gyventojų (atitinkamai 10 ir 11 proc.).
„Apklausos duomenys tikslių priežasčių neatskleidžia, tačiau iš savo klientų elgsenos matome, kad dėl išaugusio EURIBOR ir dėl nežinomybės, kiek šis rodiklis dar gali augti, klientai nenori prisiimti finansinių įsipareigojimų ir dėl to atideda savo planus“, – portalui lrytas.lt komentavo Ž.Rakauskaitė.
4 proc. apklaustųjų atsakė, kad pakilus EURIBOR kartu paaugo jų nuomojamo būsto nuomos kaina.
Tiesa, daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustųjų atsakė, kad palūkanų normos kilimas jiems neturėjo jokios įtakos, didžioji dalis teigiančiųjų – kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.
Daugiau klausimų norintiems antro būsto
„Turint omenyje, kad būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, kurį gyventojai prisiima keliems dešimtmečiams, kylanti EURIBIR norma neturi kritinės svarbos priimant sprendimą dėl paskolos suteikimo. Keičiantis ekonomikos ciklams EURIBOR norma per visą paskolos laikotarpį gali ir augti, ir mažėti.
Šiuo atveju svarbiau yra besiskolinančio namų ūkio pajamų tvarumas ilgalaikėje perspektyvoje, jau turimų įsipareigojimų svoris gaunamoms pajamoms ir kiti faktoriai“, – portalui lrytas.lt komentavo „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
Anot jo, daugiau klausimų kyla tiems gyventojams, kurie turi ketinimų pirkti antrą būstą laisvalaikiui arba nori investuoti siekdami jį išnuomoti. Tokiais atvejais, pašnekovo teigimu, reiktų gerai pasverti savo finansines galimybes ir būtinybę skolintis tokiam tikslui.
Būsto paskolų paraiškų skaičius „Swedbank“ pastaruoju metu yra šiek tiek sumenkęs, bet tai, P.Ladziato teigimu, natūralu vyraujant aukštai infliacijai, didelėms energetinių išteklių kainoms, sumažėjusiai būstų pasiūlai bei vyraujant didelei dinamikai palūkanų bazėse – gyventojai racionaliai vertina ir bando pasverti savo galimybes skolintis ir prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
