„Itin nemaloni žinia visiems, pasiėmusiems paskolas – Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę vėl kilstelės palūkanų normas, greičiausiai, puse procento. Daugeliui turinčiųjų būsto paskolas tai reikš dar didesnes išlaidas, tad teks dar labiau susiveržti diržus.
Ką dėl to daro Lietuvos valdantieji? Ogi nieko. Ne kartą, dar kai palūkanų normos buvo neigiamos, Seimo Biudžeto ir finansų komitete kėliau valdantiesiems klausimą, kodėl mūsų šalyje nėra galimybių fiksuoti palūkanas?
Vietoje konkretaus atsakymo gaudavau beprasmius pasiteisinimus, neva nėra paklausos. Niekaip negaliu suvokti, kodėl mūsų valdžia nori kiekvieną Lietuvos pilietį paversti bankininku, makleriu elektros biržoje ir dar velniai žino kuo. Gal dėl savo pačios neveiksnumo?“ – pranešime žiniasklaidai svarsto V. Gapšys.
Jis klausia, kodėl norime, kad žmogus rizikuotų savo pinigais, nors rizikų valdymas yra bankininkų darbas, būtent už tai jie turi gauti atlygį, o ne už tai, jog rizikas perkelia gyventojams ant pečių.
„Kalbu apie laisvą rinką, kur veikia daug nevalstybinių paslaugų tiekėjų, tarp kurių būtų galima rinktis, tačiau valdžia turi užtikrinti, kad siūlomos opcijos netaptų rizikų perkėlimu ant gyventojų pečių“, – teigia jis.
Tam, anot parlamentaro, būtina turėti produktus, kurie leistų gyventojams užsiimti tuo, ką jie moka geriausiai, o ne sekti ECB sprendimus, kuriems įtakos tiesiog neturi, juk būtent tam reikalingos būsto paskolos su fiksuotomis palūkanomis.
„Tegul lieka ir nefiksuotų palūkanų pasirinkimas, kad tie, kurie supranta, ką daro, galėtų prisiimti rizikas, bet neverskime kiekvienos šeimos Lietuvoje būti bankininku.
Kreipiausi raštu į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad vykdydami parlamentinę kontrolę įvertintume Lietuvos banko veiklą šioje srityje, tikiuosi posėdžio artimiausiomis savaitėmis. Manau, kad turėsime aptarti ir daugiau klausimų, susijusių su nekilnojamojo turto (NT) sektoriumi ir bankais, pavyzdžiui, ar nelieps bankai įkeisti papildomo turto, jei kris įkeisto NT vertė?“ – sako Biudžeto ir finansų komiteto narys V. Gapšys.
Jis pastebi, kad kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, o tuo tarpu žmonės neturi jokios galimybės kažką keisti.
„Jiems plauks ir plauks didėjančios sąskaitos, laiko klausimas, kada bus pasiekta riba, kai nebeišgalėsime susimokėti už bankų paskolas...
Nors vis pasigirsta minčių apie palūkanų kėlimo pabaigą, tačiau infliacija dar gerokai per aukšta, kad galėtume prognozuoti, kada tai įvyks. Tad valdantiesiems laikas atsimerkti ir imtis veiksmų, juk žmonių galimybės nėra beribės“, – sako V. Gapšys.
