„Rezultatas viršijo lūkesčius. Per dvejus su puse metų vertės prieaugis – 100 proc., o dar gaunamas papildomas 50 eurų nuomos pajamų srautas kas mėnesį nuo pirmos investicijos dienos. Nuomos mokestis ateityje tikėtina didės. Vertė ateityje svyruos. Gali didėti, bet gali ir mažėti.
Rezultatas yra visiškas atsitiktinumas, bet net ir tas standartinis tuo metu skaičiuotas 5–10 proc. metinis vertės prieaugis ir 6–7 proc. pajamingumas buvo žymiai geriau nei kaupimas investiciniame gyvybės draudime arba II pakopoje“, – komentavo verslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad absoliuti dauguma dabar išeisiančių į pensiją prie pensijos kas mėnesį prisidės papildomus 20–30 eurų.
„Mano nuomone, kad ši investicija yra ir bus geresnė investicija nei „Sodros“ kaupimas, NES:
Turtas generuoja mėnesinę grąžą, kuri bus didesnė nei antros pakopos išmoka absoliučiai gyventojų daugumai (kurie per artimiausius dešimt metų išeis į pensiją).
Į pensiją išeisit atėjus pensiniam amžiui ir tik tada galėsite naudotis savo pinigais. Šiandien tai yra 65 metai, o ateityje gali būt ir 70, ir 75-eri. Taigi pinigai teoriškai Jūsų, o praktiškai iki pensijos tik jais grožėtis galit. Visiškas nelikvidas. Dauguma gyventojų turbūt ir yra tokie, kuriuos reik apsaugoti nuo jų pačių pinigų, bet kodėl nuo to turi kentėti ir tie keli procentai gyventojų, kurie geba tvarkyti savo finansus?“, – svarstė M.Busila.
Ir vardijo toliau: nereikia išsipirkti anuitetų, kurių sąlygos gali keistis ne Jūsų naudai. Nereikia laukt pensinio amžiaus, kurio irgi nežinome.
Turtas paveldimas, priešingai nei „Sodros“ sistemoje, kur yra daugybė išlygų.
Turtas yra sąlyginai likvidus. Turtą esant poreikiui ir norui galima parduoti, įkeisti (pvz., ligos atveju), kai antroje pakopoje išsiimti visas lėšas labai sudėtinga arba neįmanoma. Ir tai sprendžia ne pensijos kaupėjas.
„Vilniaus miesto valdžia didindama stovėjimo vietų įmokas ir kurdama jų deficitą užtikrina, kad tokių vietų užimtumas bus maksimalus, ir bus sudarytos visos sąlygos kainų didėjimui.
Kaupimas pensijų fonduose susiduria su didele politine rizika. Ir čia turbūt svarbiausia. Kiekviena naujai atėjusi valdžia nori prisiliesti prie esamų ir būsimų pensininkų, jiems padėti ir juos pagloboti. O kad sugadintume šį ilgalaikį kaupimą, nereikia išsirinkt beraščių kiekvienuose rinkimuose – pakanka vieną kartą per trisdešimtmetį.
Pvz., Lietuvoje nevartojamas žodis „nacionalizavimas“. Bet. Lenkijoje fondai nacionalizuoti. Lietuvoje taip pat įvyko de facto dalinis nacionalizavimas po 2009 m. krizės“, – feisbuke rašė verslininkas.
Jis prisipažino, kad nuo pirmų pensijų reformos dienų pardavinėjo kaupimo produktus, kurie tada matematiškai atrodė gerai ir logiškai. Kaupti buvo rekomenduojama bent 6 proc. nuo atlyginimo, kad sukaupta suma būtų bent kiek ženkli šalia „sodrinės“ pensijos.
„Po 2009 m. krizės įvyko de facto pensijų fondų nacionalizavimas ir kaupimas buvo laikinai sumažintas iki 1,5 proc. Paliktas tik simbolinis kaupimas. Ir tada, kai reikėjo labiausiai investuoti, valstybė tas lėšas pasiėmė savo reikmėms, o dabar, kai rinkos krenta, rekomenduoja vėl investuoti. Iš esmės buvo nacionalizuota mano ir visų kitų kaupusių dalis būsimos pensijos“, – komentavo M.Busila.
Jo tikinimu, fondai skirti ne uždirbti, o turtą išlaikyti. Fondai skirti turtingiesiems ar bent jau vidurinei klasei, o ne gyvenantiems iš minimalios algos.
„Jeigu norite uždirbti, mano nuomone, ne į pakopas savo pinigus dėkite, o tuos pinigus investuokite į savo verslą. Na, bent jau susiraskite papildomą darbą, kas duos ženkliai didesnę grąžą nei II ar III pakopa.
Apskritai, rūpinantis savo pensija reikėtų galvoti ir planuoti bent penkis pajamų šaltinius ir taip diversifikuoti įvairias rizikas.
Jeigu Jūsų pajamos šiandien yra pakankamos, nėra blogai nei dalyvauti „Sodroje“, nei dalį atidėti į antrą, trečią pakopą, pirkti vietas automobiliams, butus, ETF'us, fondų vienetus ar skolinti savo lėšas per įvairias platformas. Viskas tinka.
Bet jeigu Jūsų pajamos yra nedidelės, tada gal geriau investuoti į knygas, savo ar savo vaikų išsilavinimą, būrelius, sveikesnį maistą.
Jeigu Jūsų pajamos mažesnės, daug geriau investuoti į esamų ir brangių (pa)skolų grąžinimą“, – siūlė smulkusis verslininkas.
