„Čia tokia diskusija, kuri kažkaip atsirado iš nieko. Tai tiesiog kažkodėl buvo prisiminta diskusija apie pensinio amžiaus ilginimą. Bet manau, kad faktas yra tas, kad žmonių gyvenimo trukmė globaliai yra ilgesnė. Faktas tas, kad „bismarkinė“ socialinio draudimo sistema, kuri buvo sukurta, kai gyvenimo trukmė visame pasaulyje buvo gerokai trumpesnė, išgyvena iššūkius. Bet mes turime didesnių problemų, kurias turime pirmiau spręsti“, – radijo stočiai „Znad Wilii“ komentavo I. Šimonytė.
Premjerė tvirtino, kad užduotis, į kurią reiktų šiuo metu orientuotis, tai užtikrinti ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę. Pasak jos, šiuo metu susiduriama su aukštu vyresnio amžiaus asmenų sergamumu ir šių ligų sukeltu mirtingumu.
„Kas iš to, kad pensinis amžius bus prailgintas iki 72 metų, jeigu mes matome iš duomenų, kad sveiko gyvenimo metų nėra tiek, kiek norėtųsi. O jeigu žmogus nori dirbti, jam tikrai reikia turėti sveikatos. Tad dabartinė užduotis, į kurią reikia orientuotis, tai išlaikyti kuo ilgiau sveiką gyvenimą žmonių, kurie yra vyresnio amžiaus, kur tikrai turime didelių problemų“, – tikino I. Šimonytė.
„Mes turime aukštą vyrų mirtingumą. Turime aukštą mirtingumą nuo onkologinių ligų“, – pridūrė ji.
Taip pat, anot ministrės pirmininkės, nors valstybėje susiduriama su darbuotojų trūkumu, nenorima samdyti vyresnio amžiaus asmenų.
„Taip pat yra integracijos problemos, kurios dabar vyresnio amžiaus žmones palieka kažkur už darbo rinkos ribų. Tiesą pasakius, kad nors mūsų nedarbas dabar yra istorinėse žemumose, laisvų darbo vietų dar yra virš 20 tūkst.“ – aiškino I. Šimonytė.
„Tai akivaizdu, kad spaudimas darbo rinkai yra, bet yra daug daugiau dalykų, kuriuos reikia padaryti be svarstymų dėl pensinio amžiaus ilginimo“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.
Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris, jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-ejų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.
Jai pritaria ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikinanti, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72-ejų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus ir tuo diskusija baigiasi.
Tos pačios nuomonės laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakanti, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.
Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusija dėl pensinio amžiaus didinimo iki 72-ejų metų kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.
