„Žvelgiant į detales, matyt, kažkokių pokyčių atsirasti gali, nes sistemos tobulinimui nėra ribų. Tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo objektas. Žinau, kad bus organizuojamos įvairios diskusijos, išgryninti pokyčiai, kurie galėtų pasiekti Seimą. Tačiau esmingų, perversminių dalykų nesitikėčiau“, – „Žinių radijui“ teigė G.Skaistė.
Finansų ministrė paminėjo, kad daugiau galimybių laikinai stabdyti įmokas suteikimas galėtų būti vienas iš šių sistemos patobulinimų.
„Šiuo metu yra galimybė susistabdyti įmokas vieniems metams. Klausimas, ar nereikėtų tokios galimybės praplėsti ar sudaryti tų galimybių daugiau. Man atrodo, kad tai – diskusijų klausimas“, – aiškino G.Skaistė.
Taip pat politikė paminėjo, kad antrosios pakopos įmokos mokamos ne vien tik piliečio. Tad, anot jos, jeigu būtų suteikta galimybė visiškai pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, tai neigiamai atsilieps pensijos dydžiui.
„Kalbant apie išėjimą, žmonės dažnai galvoja, kad tik jie daro įmokas į antrą pensijų pakopą. Bet valstybė taip pat už kiekvieną žmogų deda įmokas su sąlyga, kad žmogui atėjus į pensinį amžių bus papildoma išmoka prie vadinamosios „Sodros“ pensijos. Turbūt diskusijų gali būti įvairių, bet jeigu nebus stabilumo įmokų procese, tai tikėtis rezultato atėjus pensijai taip pat sudėtinga“, – tvirtino ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Dalyvaujantys II pakopoje minimalia apimtimi toliau kaupia savo lėšomis kasmet didėjančiomis įmokomis (nuo 1,8 proc. iki 3 proc.) ir gauna valstybės skatinamąją įmoką, per 5 metus padidėsiančią nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė yra tvirtinęs, kad pensijų kaupimo antroje pakopoje rezultatai rodo, jog uždarbis kaupiant pensijas yra didesnis negu infliacijos rodiklis ilguoju laikotarpiu.
Jis sako, kad skirtingais metais matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškina suprantanti, kad pensiniai fondai yra labai svarbi tema Lietuvos žmonėms ir klausimai, pakritus jų vertei, kyla. Tačiau, pasak jos, pensijų fondų grąža yra ilgalaikis procesas ir reiktų atsižvelgti ne į trumpalaikius pasvyravimus, o į ilgalaikę perspektyvą.
Vis tik Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra pateikę įstatymo pataisą, kurią priėmus iš antrosios pensijų pakopos sistemos tiems, kas į ją buvo įtraukti automatiškai, būtų galima pasitraukti paprasčiau.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dėl pokyčių pensijų kaupimo fonduose sistemoje artimiausiu metu nusimato diskusija ir ji bus svarbi. Pasak jos, Liberalų sąjūdis siūlo galimybę žmonėms pasitraukti iš pensijų fondų arba panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms.
Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad valstybėje iki šiol nėra rastas optimalus pensijų sistemos modelis. Pasak jo, dabartinėje sistemoje būtų galima diskutuoti apie galimą laikiną įmokų suspendavimą, kuriuo gyventojai galėtų pasinaudoti dažniau, negu vieną kartą metams per visą gyvenimą.
