Viešojoje erdvėje vis didesnę kritikos bangą turi atlaikyti valdžia, priėmusi įstatymą dėl pensijų kaupimo sistemos reformos. Ji raginama kuo skubiau imtis pokyčių.
Įžvelgia prievartos mechanizmą
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus laikosi panašios nuomonės: valdantieji turi liautis bandę taikyti gyventojams prievartą. Jo nuomone, dalyvauti ar nedalyvauti kaupime turėtų būti laisva valia išreikštas pasirinkimas, o kai kuriems gyventojams kaupti pensijoje esą net neapsimoka.
„Aš nesu labai didelis antrosios pakopos fanatikas ar šalininkas. Reikia suprasti vieną dalyką: jei žmogus uždirba vidutines pajamas, jam iš tiesų nėra svarbu, ar jis dalyvaus antroje pakopoje, ar ne. Jo senatvės išmoka nesiskirs vienu ar kitu atveju, ji bus labai panaši. Dalyvauti ar nedalyvauti antroje pakopoje yra paties asmens apsisprendimo reikalas“, – pabrėžė A.Bartkus.
Jo skaičiavimais, papildomai kaupti pensijai apsimoka tik daug uždirbantiems asmenims.
„Tiems, kurie uždirba du vidutinius darbo užmokesčius, antroje pakopoje dalyvauti tiesiog finansiškai apsimoka. „Sodros“ išmokos pas mus apribotos, o į antrąją pakopą pervesdamas kad ir nedidelį procentą savo socialinio draudimo įmokų, sukaupsi šį tą, kas atsvers šiuos praradimus. Bet irgi reiktų rinktis ne bet kokį fondą, nes yra dalis fondų, kurių grąžos – tragiškos. Sėdėti tuose fonduose ir klausytis pasakų yra tik kenkti sau pačiam“, – tikino ekonomistas.
Be galimybės pasitraukti
Ekonomistas kritikavo ir kitą Lietuvos pensijų sistemos aspektą. Šiuo metu pradėję kaupti pinigus antrosios pakopos pensijų fonduose, kelio atgal nebeturi. Anot A.Bartkaus, tokia sistema – ydinga.
„Pasitraukimas iš antros pakopos turėtų būti galimas dalykas. Mes visuomet turėtume vengti prievartinių dalykų dėl to, dėl ko rezultatų nesame garantuoti. O dėl antros pakopos rezultatų tu tikrai negali būti garantuotas, nes jie priklauso nuo biržos“, – kalbėjo A.Bartkus.
Vis dėlto jis pripažino, kad pradėto pensijos kaupimo nutraukti kai kuriems visiškai neapsimoka.
„Jei asmuo kaupime dalyvauja dešimt metų, tai – didelis laiko intervalas, kalbama apie nemenką sukauptą kapitalą. Pasitraukti jiems nevertėtų. Galbūt vertėtų keisti patį fondą arba nedramatizuoti prastos padėties, kuri šiuo metu yra akcijų biržose, ir palaukti, kol padėtis pasitaisys“, – svarstė pašnekovas.
Tačiau čia išryškėja dar viena problema, mat keisti patį fondą šiuo metu irgi nėra taip paprasta – už tai reikia papildomai susimokėti.
„Reikia, kad žmonės judėtų tarp fondų, kad nesėdėtų viename ir eitų į tuos, kurie yra geriausi. Rinkos struktūros yra geros tol, kol konkuruoja tarpusavyje. Perėjimas iš vieno fondo į kitą neturi sietis su kaštais, kurie sustabdytų vartotoją nuo tokio sprendimo. Jie neturi įkalinti tavęs fonde. Fondai turi stengtis siekti geriausių rezultatų.
Ši sąlyga leidžia greta efektyviai veikiančių fondų egzistuoti neefektyviai veikiantiems, kurie tik savo skambiais prekiniais ženklais sugeba pritraukti vartotojus. To neturi būti. Valdžios veiksmai gali būti nukreipti į šį žingsnį, anaiptol netarnaujant pensijų fondams ir nebijant, kad visi pabėgs į geriausią. Tai labai gerai – visi ir turi pabėgti į geriausią“, – komentavo A.Bartkus.
Informuoti, o ne versti
A.Bartkus pridūrė prievartą įžvelgiantis ir automatiniame pakartotiname gyventojų įtraukime į pensijų kaupimą. Esą atsisakiusiems kaupti gyventojams po kelerių metų užtektų ir paprasto priminimo.
„Jei žmogus atsisako dalyvauti kaupime, jis neturėtų būti kas kelerius metus įtraukiamas. Žmonėms tereikia priminti – galbūt pasikeitė jo finansinė situacija, o apie pensijų kaupimą pamiršo. Valdžia privalo priminti, bet tas priminimas turėtų turėti kitokią formą, o ne pakartotinį įtraukimą. Prievartinius elementus reikėtų pašalinti“, – sakė pašnekovas.
Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis irgi negailėjo kritikos Lietuvos pensijų kaupimo sistemai. Pasak jo, pakartotinis asmens įtraukimas į pensijų kaupimą – viena iš prievartos formų.
„Tokiu būdu paprasčiausiai siekiama vienaip ar kitaip įtraukti tą žmogų ir paskatinti jo investavimą“, – tarė B.Gruževskis.
Vis dėlto jis pridūrė manantis, kad pats antrosios pakopos pensijų kaupimo vaidmuo yra svarbus ir jo nereikėtų atsisakyti.
„Pirmiausia reiktų pastebėti, kad ateityje jau nebus kitos galimybės užtikrinti finansiškai aprūpintą senatvę netobulinant investavimo į pensijinį draudimą. Tas laikotarpis baigėsi jau prieš 20 metų, nes mes, galima sakyti, to nepastebėjome.
Nepastebėjome, kad pasikeitė klasikinė pensijų sistemos epocha, kai jaunimo karta kelis kartus viršija pensijinio amžiaus gyventojų kartą. Tai pasikeitė ir jau nebegrįš – artimiausius metus turėtume vis labiau investuoti į sėkmingą, finansiškai aprūpintą senatvę“, – svarstė pašnekovas.
B.Gruževskio nuomone, geriausia būtų ne versti žmones kaupti pensijai, o šviesti juos, informuoti apie galimą naudą. Vis dėlto tam dabar tiesiog nebėra laiko.
„Aš esu prieš prievartos mechanizmus bet kurioje srityje, bet tai yra labai atsakingas laikotarpis, kadangi neturime laiko brandos puoselėjimui. Mums tą brandą ir suvokimą reikia pasiekti labai greitai, kadangi jaunesnio amžiaus visuomenės virsmas į vyresnio amžiaus visuomenę jau įvyko“, – sakė Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas.
Tad jis pasiūlė tik minimaliai pakeisti sistemą, padaryti ją patrauklesnę, tikslingesnę, leisti laisviau disponuoti sukauptomis lėšomis.
„Kad fondai kažkur veikia neefektyviai, kad galima švelninti investavimo galimybes, atidėti ar leisti pasinaudoti turima pinigų suma – tikrai taip. Manau, kad šie mechanizmai turėtų būti labiau diskutuojami, ieškant žmonėms palankesnių būdų.
Gal šioje situacijoje reikia galvoti apie didesnį įmokų patrauklumą, leisti palikti vaikams, pasinaudoti ligos atveju ir pan. Reikia diskusijų ir sprendimų, kad tie fondai būtų patrauklesni, kad būtų skaidresnis jų valdymas ir sukauptų pinigų naudojimas. Bet,iš kitos pusės, būtina finansiškai aprūpinti senatvę“, – mintis dėstė B.Gruževskis.
