Sistemą vadina vergove
Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas pasakojo, kad kaskart registruojant pensijos kaupimo pataisas asmeniškai sulaukia daugybės laiškų iš gyventojų.
„Žmonės pasakodavo savo istorijas, pateikdavo faktus ir klausdavo, kodėl negali disponuoti savo sukauptais pinigais. Žmonėms tai yra nesuvokiama. Man tai irgi nesuprantama.
Sakoma, kad kaupimas antroje pakopoje užtikrins orią senatvę. Tai yra manipuliacija, nes tokios garantijos tikrai jokie fondai neduoda. Antras dalykas, kiek ten pavyks sukaupti ir kokia bus sukauptų fondo vienetų vertė, kai išeisi į pensiją, irgi niekas negali žinoti, nes tai priklausys nuo situacijos akcijų rinkoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino G.Paluckas.
Todėl, pabrėžė jis, pensijų kaupimui visiškai nebūtina taikyti valstybės prievartos.
„Aš tai vaizdžiai vadinu finansine vergove, nes jeigu jau papuolei, iš čia neištrūksi. Tai yra dar viena privataus taupymo alternatyva. Taupyti aš skatinu, investuoti, jei turite atliekamų pinigų, skatinu, bet prievartos – ne“, – pabrėžė socialdemokratas.
Nors valdžia leidžia metams susistabdyti įmokas į fondą, tai tik laikinai sprendžia problemą, manė pašnekovas.
„Vis tiek yra administravimo mokesčiai, nuskaičiavimai ir pan. Yra daugybė istorijų, kai žmonės sako: „Man stipriai pakilo palūkanos, aš noriu pasidengti nekilnojamojo turto įmoką ir taip aš per ateinančius dešimt metų sutaupysiu daugiau, negu dabar turiu sukaupęs, o atitinkamai galėsiu vėliau tuos pinigus skirti taupymui“.
Kiti po rimtų traumų sako: „Aš turiu atgauti darbingumą, man ne viską dengia ligonių kasos – duokite man pasiimti mano pinigus“. Yra daug aplinkybių, kurių valstybė neįvertina ir negali įvertinti, taikydama tokią prievartą“, – mintis dėstė G.Paluckas.
„Sodra“ – ne tas pats
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis irgi įvertino kilusias diskusijas. Jis pats tikino pensijai antrojoje pakopoje pradėjęs kaupti tada, kada buvo priimtas šis įstatymas.
„Manau, kad problema ta, kad šis klausimas tapo labai politinis ir jame labai jaučiasi bendro finansinio raštingumo trūkumo problema. Visi pensijų fondo kaupimą suvokia kaip pinigų laikymą, pabrėžia, kad tai – mano pinigai ir su jais galiu daryti, ką noriu. Aš savo pinigus esu padėjęs ir „Sodroje“, bet tikriausiai mes neinam „Sodros“ prašyti, kad jie mums atiduotų pinigus, nors ten pinigų esame sukaupę gerokai daugiau.
Mes „Sodrai“ sumokame 27 proc., o čia – 3 proc. Čia mes sudarome sutartį su fondu, kurį labai griežtai reguliuoja valstybė. Jau valstybė įsipareigojus prižiūrėti, kad fondai, bankai mūsų pinigus valdytų teisingai, kad jie nelupikautų“, – šnekėjo A.Romanovskis.
Jis pridūrė, kad šiame įstatyme nemato ir jokios prievartos – esą visi turėjo galimybę apsispręsti.
Su išsakyta nuomone G.Paluckas nesutiko, anot jo, „Sodra“ – visai kitas dalykas.
„Esi įtraukiamas prievarta, išeiti negali – čia joks kontraktas. Ir nemaišykime obuolių su apelsinais. Kai mokame įmokas į „Sodrą“, mes jas mokame ne sau, o mūsų tėvams ar seneliams. Antras dalykas, „Sodroje“ mes gauname pensijų teises, o tai yra labai svarbu, nes tai yra garantija, jog tu gausi pensiją, kuri bus susijusi su bendru darbo užmokesčiu šalyje tuo metu. Tai yra labai svarbu.
Trečias dalykas, antrąją pakopą vadinti pensijų fondais tiesiog liežuvis neapsiverčia. Tai yra tiesiog privatus taupymas, kuris neduoda jokios garantijos. Tai, kad jis kontroliuojamas ir prižiūrimas, niekaip neapsaugo nuo akcijų rizikų. Prievartos čia negali būti. Ne dėl to, kad mes neraštingi“, – aiškino Seimo narys.
Be to, jo nuomone, neteisinga, kad pensininkas negali kada panorėjęs išsiimti visos fonde sukauptos sumos.
„Viskas yra teisėta, bet nebūtinai yra teisinga. Bet vis tik reikėtų išspręsti dvi problemas, kurios niekaip nesusijusios su investavimo efektyvumu, prieaugiu – tai yra prievartinis įtraukimas ir negalėjimas išeiti iš fondo. Tai, mano įsitikinimu, yra apribojimas teisės disponuoti savo turtu.
Mes turime Pietų Amerikos modelį, kuris yra grindžiamas mase. Yra patrankų mėsa, kurie po nedaug suneša ir bankams bei investicinėms bendrovėms leidžia telkti kitų fondų investicinius vienetus“, – pabrėžė socialdemokratas.
Tačiau, A.Romanovskio manymu, jei visi pultų kada panorėję išsiimti pinigus, gali kilti ir klausimų dėl fondo veiklos tęstinumo.
„Yra tam tikros sąlygos, kurios buvo nustatytos, kuriomis žmogus gali išsiimti, o kitą dalį gauna prie pensijos. Mes įnešame pinigus ir gauname išmokas tada, kada ateina pensija. Dabar tą fondą mes suvokiame kaip banką, iš kurio galima pinigus pasiimti bet kada. Bet tai ir yra mūsų finansinio neraštingume elementas, nes mes neskiriame, kuo skiriasi pinigų laikymas sąskaitoje ir kaupimas pensijai“, – manė jis.
Jau svarsto pakeitimus
Seimo narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sutiko, kad diskusijos apie kaupimą pensijai dabar itin gajos. Anot jo, žmonės išties nerimauja dėl savo pajamų.
„Įvairios visuomenės grupės, ne tik patys skurdžiausi, skundžiasi, kad yra įtempta, sudėtinga sudurti galą su galu, nes kainos iškilusios. O čia dar ir tas nuskaitymas nuo kasmėnesinių pajamų. Plius fondų grąža, kurią turėjome 2022 metais: rinkos taip suveikė, kad ji buvo neigiama. Žmonės galvoja, kad jiems šiuo metu trūksta pinigų, fondai rodo neigiamą grąžą, ir dar didėja įmoka. Visuma yra prasta, o dar pridėjus bendrą įtampą visuomenėje...
Turime ir karą, ir kainų augimą, ką tik išėjom iš pandemijos. Krizė ant krizės yra gera ugnis, kuri šią temą kūrena. Dar pasakyčiau, kad valdančiųjų atsargus svarstymas šiais klausimais man atrodo neadekvatus. Praėjo ketveri metai nuo reformos ir atsirado nemažai klausimų, kuriuos galima spręsti.
Raginčiau Vyriausybę girdėti, ką žmonės kalba tiek apie pasiėmimo ribą, tiek apie periodinių išmokų nuvertėjimą. Be to, dirbantys pensininkai vis tiek turi mokėti į privačius fondus, kas irgi neturėtų būti privaloma“, – šnekėjo L.Kukuraitis.
Be to, jis tikino, kad reiktų leisti žmonėms stabdyti savo įmokas neribotam laikui, kai yra tam pateisinamos priežastys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės visuomeninis patarėjas Audrius Bitinas pabrėžė, kad įstatymas vis tik turėtų atliepti realybę.
„Mes iš tikrųjų girdime visuomenę, žinome, matome, paketas ruošiamas pateikti. Bet manyčiau, kad tikrai nereiktų leisti atsiimti visos sumos – tikrai ne“, – teigė A.Bitinas.
Jis atskleidė, kad svarstoma pakartotinį įtraukimą taikyti tik vieną kartą.
„Žmogus į darbo rinką ateina aštuoniolikos metų, jis gal nelabai supranta. Tada po trejų metų gauna laišką ir viso gero – daugiau jis nebegauna. Dabar mes galime padaryti parametrinę reformą, bet jokių struktūrinių reformų nebereikia, nes tai yra investicinis produktas. Kokia čia prievarta? Juk gali atsisakyti. Jei sutinki, tai sutinki ir dalyvauji“, – siūlė A.Bitinas.
