Į kalbas, kad Lietuvoje palūkanų normos – vienos didžiausių Europoje, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sureagavo nesutikdamas, kad naujos būsto paskolos pas mus išduodamos didžiausiomis palūkanomis Europoje: euro zonoje – taip, tačiau ne visoje Europoje.
„Kyla klausimas – kodėl? Nematome, kad reguliavimas Lietuvoje būtų išskirtinis, finansavimo išlaidos taip pat nėra išskirtinės, operacinės sąnaudos nėra išskirtinės, skolininkų rizikingumas nėra kažkuo išskirtinis, bet mūsų rinka gana koncentruota“, – spaudos konferencijoje kalbėjo LB vadovas.
Anot jo, mes nuo kitų skiriamės tuo, kad Lietuvoje rinka koncentruota, maržos pokyčiai sutampa su konkurencinės aplinkos pokyčiais – tad koncentracijos situacija yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių maržos dydį.
„Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje dominuoja kintamos palūkanų normos, kitose šalyse – fiksuotos arba fiksuotų paskolų palūkanų dalis kur kas didesnė“, – komentavo G.Šimkus.
Lietuvoje liūto dalis – 90 proc. – verslo, būsto dalis išduodama kintamomis palūkanomis. Kaip minėjo G.Šimkus, po ilgo laikotarpio nekintančių palūkanų normos aplinkos daug kas pripratę, kad palūkanos nekintančios, todėl kyla nuostaba, kai patiriama, kad palūkanų normos auga.
Portalas lrytas.lt primena, kad vasario 2 d. ECB dar kartą padidino palūkanų normas 0,5 proc. Tai buvo penktas Valdančiosios tarybos posėdis iš eilės, kai nutarta palūkanas didinti. Ankstesniajame taip pat buvo susitarta dėl 0,5 proc. prilygstančio pakėlimo, tačiau prieš tai bankas palūkanas du kartus padidino po 0,75 proc. Vasario 6-ąją 12 mėn. EURIBOR siekia 3,37 proc, 6 mėn. – 3,01 proc.
Indėlių palūkanos atsilieka
Vis dėlto Lietuvoje brangstant paskoloms, indėlių palūkanų augimas atsilieka, o tai didina bankų pelną.
87 proc. lėšų bankuose laikoma einamososiose sąskaitose – už jas nemokamos palūkanų normos. „Matome, kad formuojasi spraga tarp palūkaninių pajamų ir išlaidų“, – sakė G.Šimkus.
Pagrindinė lėtai augančių indėlių palūkanų priežastis – aukštas likvidumas.
Šiuo metu bankai turi 11 mlrd. eurų daugiau rezidentų indėlių nei paskolų, o šį perteklių laiko daugiausia centriniame banke. Neįprastai didelis likvidumas sparčiai augant pagrindinėms palūkanų normoms sudaro netipines aplinkybes, lemiančias neplanuotą grąžą kai kuriems bankams.
Susidariusi situacija išryškina ir vietos finansų rinkos ypatumus, tokius kaip didelė koncentracija rinkoje, menkas taupymo priemonių pasirinkimas, ribotas finansinis raštingumas, dėl kurių padidėjęs atotrūkis tarp paskolų ir indėlių palūkanų normų yra ryškesnis ir gali užsitęsti ilgiau nei kitose šalyse.
„Euro zonoje Baltijos regionas išsiskiria kaip turintis didžiausią likvidumo dalį. Viena vertus, tai gerai – bankų sistema likvidi, ji gana gerai finansuojama. Iš kitos pusės tai turi ekonominį poveikį per mažesnį poreikį reaguoti didinant indėlių palūkanas“, – komentavo LB vadovas.
Bankų pelnas gali siekti milijardą
Naujienų agentūra ELTA primena, kad pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – 2022 m. fiksavo pelno augimą. „Swedbank“ pelnas Lietuvoje siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m., „Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau, SEB pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.
2023 m. bankų veiklos rezultatai gali toliau didėti, nors jau 2022 m. buvo fiksuotas rekordinis bankų pelno augimas. LB skaičiavimais, šiemet bankų pelnas, palyginti su 2022 m., gali išaugti netgi dukart.
Konferencijoje dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozavo: tikėtina, kad šiais metais bankų pelnas bendrai sudėjus gali siekti milijardą eurų, kai normaliai tai būdavo apie 300 mln. eurų. Anot ministrės, dėl karo, pandemijos ir atsako į tai lemtų priežasčių susidarę pelnai gali būti netikėti patiems bankams, nes jie nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimo.
LB prognozuojami pagrindiniai bankų prieaugio veiksniai yra trys.
Keičiantis palūkanų normoms auga tarpbankinės palūkanų normos, nuo kurių priklauso būsto ir verslo paskolų palūkanos. Jos auga tuo pačiu tempu kaip ir tarpbankinė palūkanų norma.
Sukauptas perteklinis likvidumas, kuris laikomas LB. Už tai atlyginama pagal ECB nustatomas palūkanų normas.
Dėl didelio likvidumo yra mažesnės paskatos reaguoti didinant įsipareigojimų pusę – dėl to išlaidų dalis mažesnė.
„Šitą situaciją suformuoja neįprasta aplinka. Reaguojant į ekonominius šokus sukauptas likvidumas, Rusijos sukelto karo inspiruotas žaliavų kainų augimas, energijos trūkumas ir su tuo susiję klausimai – visa tai suformavo didžiulį infliacinį spaudimą, į kurį reaguojama keliant palūkanų normas, o tai persiduoda į bankų balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitas“, – aiškino G.Šimkus.
Jis pridūrė, kad kai kuriems bankams tokia situacija labiau būdinga nei kitiems.
„Stebime situaciją. Jei nebus pokyčių, vertinsime galimybę disbalansus bankų pajamose spręsti fiskalinėmis priemonėmis. Manau, kad svarstysime tam tikro europinio solidarumo įnašo analogo bankų sektoriuje galimybes. Jei tokia priemonė bus priimta, manau, ji turėtų būti terminuota – tol, kol egzistuos šios išskirtinės aplinkybės“, – komentavo G.Skaistė.
Anot jos, dėl to, kad išskirtinės aplinkybės susidarė dėl karo, pajamos, kurios patektų į valstybės biudžetą, turėtų būti skirtos krašto apsaugos stiprinimui.
„Valstybė šioje srityje taip pat turi neplanuotų išlaidų: krašto apsaugai, investicijoms į gynybą, pasirengimui priimti sąjungininkių brigadą“, – vardijo ministrė.
Sudėliojo veiksmų kryptis
Susidarius tokiai situacijai LB siūlo dviejų krypčių veiksmus: konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo skatinimą ir veiksmus dėl nelaukto bankų pelno.
Skatindamas konkurenciją ir didindamas vartotojų pasirinkimą, LB imsis paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produkto peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų normų būtų fiksuojama ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui patrauklesnėmis sąlygomis nei iki šiol. LB svetainėje bus skelbiamos bankų ir kredito unijų indėlių palūkanų normos, kad vartotojai galėtų patogiau lyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas.
LB vertinimu, tikslinga sukurti saugią taupymo alternatyvą, kad gyventojai galėtų skolinti valstybei. Tai galėtų prisidėti prie bankų sektoriaus perteklinio likvidumo mažinimo bei skatintų bankus didinti indėlių palūkanas.
LB atkreipia vartotojų dėmesį, kad jau dabar galima pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybėmis. Taupyti galima ne tik laikant indėlius, bet ir pasirenkant kitas žemos rizikos taupymo priemones, pavyzdžiui, perkant Lietuvos Vyriausybės obligacijas, kurios yra saugi ir pakankamai didelį, apie 4 proc., metinį pajamingumą suteikianti finansinė priemonė.
Lietuvoje būsto paskolas teikia ne tik keli didžiausi bankai, bet iš viso septyni bankai, taip pat kredito unijos. Jau turintiems būsto paskolą verta pasidomėti refinansavimo galimybėmis ar persitarti su esamu banku dėl palankesnės maržos.
Dėl bankų nelaukto pelno LB siūlo svarstyti didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondą normą, sustiprinant fondą ir rezervus galimiems sukrėtimams ateityje. Laikinai padidinta įmokos norma padėtų užtikrinti ES reguliavimu nustatyto tikslinio fondo lygio (0,8 proc.) išlaikymą ir nacionalinio tikslinio lygio (2 proc.) pasiekimą įstatymuose nustatytais terminais. Taip pat LB ragina bankus atsižvelgti į išskirtinio laikotarpio ypatumus ir formuoti kainodarą dėl paskolų maržų ir komisinių įkainių socialiai atsakingai.
Centrinio banko planuose – peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą. Lietuvos bankas pateiks siūlymą, atsižvelgdamas į socialinį aspektą.
O jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi 2023 m., LB manymu, tikslinga jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis.
Norėtų apsieiti be tarpininkų
G.Skaistė minėjo, kad ministerijos Iždo departamentui duotas pavedimas įsivertinti galimybę dėl Vyriausybės iždo vekselių – iki šiol ši priemonė buvo besiskolinančiam subjektui nepatraukli dėl gana aukštų bankų komisinių, todėl per juos platinti vekselius ne visai finansiškai naudinga.
Šiuo metu yra signalų iš bankų sektoriaus, kad komisiniai gali būti mažesni, todėl Finansų ministerija vertins galimybes platinti vekselius ir taip suteikti galimybę Lietuvos žmonėms gauti palūkanas skolinant valstybei.
Ateityje, kaip minėjo G.Skaistė, galbūt tokios taupymo priemonės bus teikiamos be tarpininkų.
