Ministerijos duomenimis, 2022 m., palyginus su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc., o išlaidos kompensacijoms teikti išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo beveik 20 mln. eurų iki beveik 73 mln. eurų.
„Išaugus energijos išteklių kainoms, valstybė ėmėsi greitų sprendimų amortizuojant šildymo kaštus sunkumus patiriantiems žmonėms, teikdama jiems kompensacijas. Būsto šildymo išlaidų kompensaciją gali gauti ir vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės, vaikus auginančios šeimos ar senjorai, žmonės su negalia ir visi kiti, kuriems tokia parama reikalinga. Gyventojams dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos reikia kreiptis tik vieną kartą ir ji paskiriama visam šildymo sezonui, apmokant ir atgaline tvarka“, – sako M. Navickienė.
Pasak ministrės, 2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 153,6 tūkst. asmenų, tai yra 5,5 proc. visų šalies gyventojų arba 112,3 tūkst. šeimų – 8 proc. visų namų ūkių šalyje.
Bendras (unikalus) gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 367,8 tūkst. asmenų – 13 proc. visų šalies gyventojų arba 239,3 tūkst. šeimų – 17 proc. visų namų ūkių šalyje. Palyginti su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc. – nuo 100,5 iki 153,6 tūkst. asmenų.
2022 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per mėnesį būstą šildant centralizuotai buvo apie 41,83 euro (2021 m. – 24,46 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 1,7 karto, o būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 152,09 euro (2021 m. – 48,66 euro), palyginti su 2021 m. padidėjo 3,1 karto.
Daugiausia kompensacijų gavėjų pernai buvo Visagino savivaldybėje – vidutiniškai per mėnesį 18 proc. visų savivaldybės gyventojų (apie 3,5 tūkst. asmenų). Taip pat Biržų r. – 12,6 proc. (apie 2,9 tūkst. gyventojų), Akmenės r. – 12,5 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Druskininkų – 11,9 proc. (apie 2,4 tūkst. gyventojų), Ukmergės r. – 11,6 proc. (apie 3,9 tūkst. gyventojų).
Aateinančiais šildymo sezonais išlaidų kompensacijų paskyrimai vyks greičiau
M.Navickienė spaudos konferencijoje apibrėžė, su kokiomis problemomis buvo susidurta skiriant šildymo išlaidų kompensacijas Lietuvos piliečiams 2022 metais. Anot jos, nagrinėjant kompensacijų prašymus susidurta tiek su techninėmis problemomis, tiek darbuotojų trūkumais.
„Norėtųsi, kad kompensacijų nagrinėjimo pagreitis būtų didesnis. Ir čia aš manau, kad yra ne tik sisteminiai dalykai. Ir ne tik tos pačios SPIS sistemos problemos, kuri kartais ir užstrigdavo, nors dabar lyg tai veikia be trukdžių. Tačiau buvo ir darbo rankų trūkumas. Supratome, kad žmonių ateis daugiau, bet tas darbas ir savivaldybėse buvo nevienodas. Vienose buvo greičiau nagrinėjama, kitose lėčiau“, – pirmadienį žurnalistams teigė M. Navickienė.
Ministrė tvirtino, kad šie sunkumai, su kuriais buvo susidurta, pastūmėjo ministeriją link bandymų automatizuoti procesus tam, kad paramos būtų suteikiamos efektyviau. Jos teigimu, miestų savivaldybės jau turinčios prieigą prie šių procesą greitinančių instrumentų.
„Tai buvo postūmis mums ieškoti naujų būdų, kaip automatizuoti tam tikrus procesus. Ir čia priėmėme sprendimą, drauge su duomenų agentūrą, kad visi duomenys, visų registrų, kurie yra reikalingi paskirti šildymo kompensaciją, galėtų būti naudojami tam tikru instrumentu per duomenų agentūrą. Ir 2022 metais ši prieiga savivaldybėms jau buvo suteikta, Vilniaus miestas irgi galėjo ja naudotis“, – aiškino ji.
Pasak M. Navickienės, patirtis įgauta per 2022 metus užtikrins, kad ateinantį šildymo sezoną paramos bus skiriamos greičiau.
„Bet man atrodo, kad ateinančiam šildymo sezonui, kai jau bus suvesta daug duomenų į sistemą, tie paskyrimai bus greitesni ir užtruks tikrai trumpiau“, – tikino ji.
