Fondų valdytojai mėgina teisinti nesėkmes su žmonių pinigais: „Pasitaiko prastesnių metų“ A. Sysas: tai yra privaloma vergovė

Gyventojai reiškia nepasitenkinimą dabartiniu antros pensijų pakopos modeliu, kai į kaupimą žmonės įtraukiami automatiškai kas trejus metus. Be to, nėra galimybės išsiimti sukauptų pinigų bet kada ir bet kokio dydžio suma. Politikai pasidalina į dvi grupes: vieni tikina, kad šią sistemą reikia šalinti, kiti sako – sistema būtina, siekiant užtikrinti oresnę senatvę. Visgi neatmeta galimybės keletą pakeitimų padaryti.

Pagal dabartines prognozes „Sodros“ pensija bus beveik perpus mažesnė nei dabartinės gyventojų pajamos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pagal dabartines prognozes „Sodros“ pensija bus beveik perpus mažesnė nei dabartinės gyventojų pajamos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pagal dabartines prognozes „Sodros“ pensija bus beveik perpus mažesnė nei dabartinės gyventojų pajamos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pagal dabartines prognozes „Sodros“ pensija bus beveik perpus mažesnė nei dabartinės gyventojų pajamos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pagal dabartines prognozes „Sodros“ pensija bus beveik perpus mažesnė nei dabartinės gyventojų pajamos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pagal dabartines prognozes „Sodros“ pensija bus beveik perpus mažesnė nei dabartinės gyventojų pajamos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
T.Gudaitis.<br>Asociacijos nuotr.
T.Gudaitis.<br>Asociacijos nuotr.
M.Lingė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Lingė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Navickienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Navickienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Sysas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
A.Sysas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Gintarė Kavaliauskaitė

2023-02-09 07:34, atnaujinta 2023-04-12 10:48

Šių metų pradžioje „Sodra“ į antros pakopos pensijų fondą įtraukia ne tik naujus dalyvius, bet ir tuos, kurie anksčiau kaupime dalyvauti atsisakė.

„Pagal dabartines prognozes „Sodros“ pensija bus beveik perpus mažesnė nei dabartinės gyventojų pajamos. Iš esmės būtina ir reikėtų galvoti apie tai, kad galėtume susitaupyti kažką papildomai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.

Antroje pakopoje kas mėnesį gyventojai skiria 3 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje. Prie pensijos prisideda ir valstybė.

Gaunant 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nuo savo atlyginimo asmuo šiais metais kas mėnesį perves 30 eurų į pensijų fondą, o valstybė už jį perves beveik 24 eurus kiekvieną mėnesį.

Tačiau ne visiems sąlygos atrodo patrauklios. Pavyzdžiui, kas trejus metus kartojamas automatinis įtraukimas jau atsisakiusius dalyvauti antroje pakopoje. Socialdemokratas Algirdas Sysas tokį modelį vadina privaloma vergove.

„Lietuvos piliečius iki 40 metų per jėgą tiesiog sukišta į tuos pensijinius fondus ir jei kažkas pražiopso – viskas“, – sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Gyventojai piktinasi ir nustatyta riba, kiek pinigų vienu kartu jie galės gauti. Šiuo metu lubos nesiekia 6 tūkst. eurų. Jei sukaupta daugiau, pinigai bus išmokami periodiškai arba įsigijus pensijų anuitetą.

„Visko gyvenime žmonėms pasitaiko: vieni nori sveikatą gerinti, kiti serga, pvz., onkologinėmis, dar kokiomis sunkiai gydomomis, brangiai kainuojančiomis ligomis – trūksta lėšų ir jie turi paskolas imti vietoje to, kad galėtų pasinaudoti kokiais 6–7 tūkst. sukauptų eurų“, – svarstė A.Sysas.

Jo teigimu, sistemą reikėtų keisti iš pagrindų arba jos atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaupimo modelį žada persvarstyti, viešojoje erdvėje matydama vis dažnesnes diskusijas.

„Turėsime susitikimą ir su Lietuvos banku, ir su Finansų ministerija, ir su fondų asociacija, ir su kaupiančiųjų asociacija, kad galėtume išgryninti, kokie pokyčiai galbūt galėtų atsirasti, bet jokiu būdu nereformuojantys paties kaupimo principo, nes pats kaupimo principas, kuomet valstybė rūpinasi, kad žmonės, kurie dabar yra dar jaunesni, turėtų papildomą apsaugą, kai jie sulaukia senatvinio amžiaus, yra teisingas“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Dalis ekonomistų ir opozicijoje esančių Seimo narių mano, kad Lietuvai reikėtų pasekti Estijos pavyzdžiu, leisti žmonėms pasiimti antrojoje pakopoje sukauptus pinigus. Tam pritaria ne visi.

„Dalis žmonių išsigrynino didesnę pinigų sumą, investavo į vieną didesnį pirkinį ir tada, kai jau ateina senatvinis pensininko amžius, „sodrinės“ pensijos nepakanka ir jis vėl krenta į socialinio rėmimo sistemą“, – savo argumentus, kodėl nepritaria Estijos pavyzdžiui, minėjo M.Navickienė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė kalbėjo: „Pamatėme, koks efektas šiek tiek liberalizavus visą sistemą yra įvykęs Estijoje, kada pagausėjo vienkartinių įsigijimų, vartojimo išraiškų, bet tikrai tie atsilaisvinę pinigai nebuvo investuojami plačiąja prasme į senatvę“.

Diskusijų sukėlė ir tai, kad pernai vidutinė metinė antros pakopos pensijų grąža buvo neigiama. 840 mln. eurų – tiek preliminariai per praėjusius metus prarasta turto. Arba po 600 eurų vienam gyventojui. Tačiau ekspertai tikina, dėl vienų prastų metų nerimauti nereikia.

„Sistema veikia efektyviai ir uždirba grąžą. Tikrai kartkartėmis pasitaiko prastesnių metų. Tikriausiai visiems suprantama, kodėl pernykščiai metai yra prastesni: ir karas Ukrainoje, ir energetikos kainų kilimas, ir panašiai – tai atsiliepia ir akcijų vertėms, ir žmonių sukauptoms lėšoms“, – aiškino Investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis.

Nuo 2004 m. kaupimo sistema pertvarkyta 5 kartus, 9 kartus keisti kaupimo tarifai. M.Lingė įsitikinęs, minimalūs pakeitimai galimi, tačiau fundamentalūs pokyčiai įneštų dar didesnę sumaištį.

„Tas mėtymasis neduoda pridėtinės vertės – kaip tik daro didelę žalą: jei vienais metais, kai viskas gerai, mokame įmokas, ir atsiranda žmonės kuriuos džiugina matomi skaičiai, o kitais atvejais jau norima viską griauti, viską iš pamatų blaškantis paneigti“, – svarstė parlamentaras.

Antroje pensijų pakopoje šiuo metu dalyvauja apie 1,5 mln. žmonių.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.