Lietuvos banko teigimu, antroji pensijų pakopa – neatsiejama visos pensijų sistemos dalis. Todėl bankas ragino nesiimti nepamatuotų sprendimų ir pasiūlė penkias savo rekomendacijas, kaip būtų galima tobulinti dabartinę pensijų kaupimo sistemą:
kaupiantiesiems ir visuomenei pateikti aiškesnės ir išsamesnės informacijos;
įvertinti galimybę susieti pensijų išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu ir taikyti anuitetų indeksavimo mechanizmą uždirbus pelną;
ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto;
suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo;
suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant.
Kaltina neobjektyvumu
Tai, kad tarp šių rekomendacijų nėra siūlymų leisti pasitraukti norintiems žmonėms arba nustoti juos privalomai įtraukinėti kas kelerius metus, sukėlė ir ekspertų pasipiktinimą.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės manymu, Lietuvos bankas į šią situaciją negeba žvelgti objektyviai.
„Jaučiamas vienos interesų grupės atstovavimas. Šiandien reikia pakankamai reikšmingų pokyčių. Tiesa, Lietuvos bankas pasisakė, kad lyg ir nesąmonė, kad žmonės yra įtraukiami kelis kartus. Tada klausimas, kur jie buvo tada, kai automatinis įtraukimas buvo priimtas įstatymu 2019 metais?
Kodėl anksčiau apie tai nepasisakė? Automatinį įtraukimą reikia kuo greičiau keisti. Ir vis dėlto, kaip bebūtų, tai turėtų būti savanoriškas dalyvavimas pensijų kaupime“, – portalui lrytas.lt pabrėžė I.Ruginienė.
Jai užkliuvo ir pati pirmoji rekomendacija, siūlanti kaupiantiesiems ir likusiai visuomenei pateikti daugiau informacijos.
„Vėl klausimas: kur jie buvo anksčiau? Nes tos informacijos yra mažai, o ta sistema, kuri buvo sukurta 2019, visiškai neskatina fondų teikti informaciją žmonėms. Užuot padarę taip, kaip buvo iki 2019 metų, kai fondai turėjo tarpusavy konkuruoti ir patys užsidirbti klientus, įtikinti, kad jų rezultatai yra geri, tik dabar pradeda diskutuoti apie didesnę informaciją“, – rėžė pašnekovė.
Ji pridūrė nematanti valstybės ir Lietuvos banko pastangų dėl fondų kontrolės mechanizmų.
„Kontrolės mechanizmų, ypač tokių, kurie keltų pasitikėjimą, tikrai nėra. Lietuvos bankas, siųsdamas savo rekomendacijas, turėtų pagalvoti apie tai, kaip kontroliuoti privačius fondus. Dabar privatiems fondams nenustatytas joks rezultatų siekimas.
Jie jokių garantijų suteikti negali ir praktiškai visas rizikas perkelia mums, darbuotojams, kurie iš esmės ir moka tas įmokas. Kur Lietuvos bankas ir kodėl leido tas rizikas prisiimti tiktai darbuotojams, kurie moka mokesčius, o tas junginys, kuris iš tų mokesčių turtėja, jokių rizikų neprisiima? Juk Lietuvos bankas dirba mums – lietuviams, gyventojams, o ne tam tikroms verslo struktūroms“, – nesuprato I.Ruginienė.
Skatintų diskriminaciją
Trūkumų įžvelgta ir kitur. Pagal Lietuvos banko siūlymus, naujai įtraukti dalyviai galėtų pasitraukti po pirmųjų įmokų. Tačiau, pasak pašnekovės, taip būtų diskriminuojami tie, kurie jau yra įtraukti, mat jie galimybes pasitraukti neturėtų.
„Tie, kurie buvo automatiškai įtraukti, turi įgauti teisę pasitraukti. Kitaip nėra prasmės kažko keisti. Galima diskutuoti tik dėl tų žmonių, kurie savanoriškai pradėjo kaupti, sąmoningai suprato, į kokią sistemą jie pakliūna, tada tai – žmogaus pasirinkimas. Tačiau visi, įtraukti automatiškai, turi įgauti lygiai tokias pačias sąlygas ir jokių skirtumų čia negali būti“, – dėstė moteris ir pridūrė labai nusivylusi Lietuvos banku kaip institucija.
Kritikos strėlių negailėjo ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka. Jis irgi pabrėžė nusivylęs Lietuvos banko rekomendacijomis dėl pensijų kaupimo sistemos, tačiau to ir buvo laukęs.
„Pasiūlymus teikia visiškai kosmetinius, kurie nesprendžia tų problemų. Aiškiai matosi Lietuvos banke dirbančių atstovų angažuotumas palaikyti šią sistemą. Jie ją ir propaguoja žmonėms. Nieko čia naujo, bet galvoju, kad jie turi daugiau duomenų. Nežinau, ar jie patingėjo tuos duomenis pagrupuoti, ar čia sąmoningas nenoras. Bet tai prieštarauja pirmai jų rekomendacijai – skleisti informaciją“, – portalui lrytas.lt teigė R.Lazutka.
Pasigedo konkrečių skaičių
Tad labiausiai jam pritrūko konkrečių duomenų, skaičių, analizės. To Lietuvos bankas nepateikė, nors pats rekomenduoja didinti informatyvumą.
„Apie rekomendacijas galima šnekėti, kai sistema yra išanalizuojama, o dabar analizės nebuvo. Buvo tik pakartoti tie dalykai, kurie seniai žinomi. Aš tikėjausi, kad pateiks faktinius duomenis apie dalyvavimą ir jo rezultatus. Jie vėl kartoja, kad bus teigiama grąža. Bet jau nemažai metų žmonės, kurie dalyvavo pensijų sistemoje, išėjo į pensijas.
Ką jie gavo? Kiek žmonių gavo vienkartinę išmoką, nes mažai sukaupė? Kiek gavo periodines išmokas? Kokius gavo anuitetus? Kokie rezultatai tų, kurie uždirbo mažas algas ir tų, kurie uždirbo daugiau nei vidutiniškai? Kokios pasekmės? Galiausiai, kuo skiriasi vyrų ir moterų kaupimo rezultatai? Absoliučiai nieko nepasakė“, – kritikavo profesorius.
Jo teigimu, vienintelis naujas dalykas, kurį Lietuvos bankas paskelbė, – tikras aktyvių dalyvių skaičius.
„Visuomet skelbdavo, kad kaupia 1 mln. 400 tūkst., o pasirodo, kad aktyviai moka tik pusė, maždaug 700 tūkst. Kiti iš pradžių užsirašė, o dabar yra emigravę, bedarbiai ar neįgalūs. Bet irgi galėtų detalizuoti“, – įsitikinęs pašnekovas.
R.Lazutkai nepatiko ir tai, kad valstybė dalinai finansuoja pensijas. Tą esą reikėtų kuo greičiau naikinti.
„Dabar pusė dirbančiųjų dalyvauja ir gauna pinigus kitų sąskaita. Aš jau seniai siūliau atsisakyti valstybės finansavimo. Tegul žmonės dalyvauja, aš nesiūlau naikinti tų fondų, bet valstybė neturėtų paėmus pinigus iš vienų gyventojų dėti į kitų sąskaitas, nes tie, kurie ten dalyvauja, kurie yra pasiturintys, jie dar gauna subsidiją iš valstybės.
Prajuokino Lietuvos banko valdybos nario žodžiai
O tuo tarpu žmogaus, kuris nedalyvauja, nes neturi iš ko dalyvauti, mokesčiais remia jo kokį nors vadovą, kaupiantį pensiją“, – kritikavo R.Lazutka.
„Mano pasiūlymas, kad reikia žmonių privalomai nelaikyti. Kas nori, tegul dalyvauja toliau, tegul kiek nori, tiek moka, o kurie nori iš ten išeiti, reikia leisti. Kitose šalyse yra sąlygos leisti pasiimti dalį lėšų, pasiimti vienkartinę išmoką, jei susirgo. Ir čia turėtų leisti žmonėms pasiimti, nes tai yra jų pinigai. Tada būtų paskata fondams atskleisti žinias – parodyti ne reklaminį filmuką, o statistiką, kuri rodo, kokia nauda. Tada žmonių nereiktų varyti“, – įsitikinęs jis.
R.Lazutką prajuokino ir Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos žodžiai, esą pensijų kaupimo naudą pamatysime ilgajame laikotarpyje. „Pensijų kaupimas – ne sprintas, o maratonas“, – penktadienį sakė S.Krėpšta.
„Atskleidė tikrą paslaptį, niekas nežinojo. Tai, kad ne sprintas, reiškia, jog gali muilinti akis ir toliau, sakyti, kad laukia 20 metų iki stebuklo“, – ironizavo R.Lazutka.
G.Nausėda: neteisinga laikyti žmones aptvėrus spygliuota viela
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad valstybėje iki šiol nėra rastas optimalus pensijų sistemos modelis.
Pasak jo, dabartinėje sistemoje būtų galima diskutuoti apie galimą laikiną įmokų suspendavimą, kuriuo gyventojai galėtų pasinaudoti dažniau, negu vieną kartą metams per visą gyvenimą.
„Mano nuomone, tikrai būtų neteisinga spygliuota viela aptvėrus žmones laikyti be jokių pasirinkimo galimybių. Galėtume diskutuoti, pavyzdžiui, bent jau laikiną įmokų suspendavimą, kuris nebūtų vieną kartą metams per visą gyvenimą, bet kuris galbūt būtų traktuojamas liberaliau“, – yra sakęs G.Nausėda.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, kalbėdamas „Žinių radijo“ eteryje, taip pat kritiškai pasisakė apie pensijų fondus.
„Man atrodo, kad antroji pakopa gali sprogti nuo godumo. Ji sugebėjo padaryti neįtikėtiną dalyką: „Sodra“ yra pensijų fondas, bet ji negali konkuruoti su antrąja pakopa, nes antroji pakopa prasimušė valstybės subsidijas sau, kurias laiko savo grąžos dalimi, nors subsidijas moka gyventojai. Mums tai atneša kaip uždirbtą grąžą.
Fondų valdytoja vengia kalbėti apie grąžą – mini, kad jums tiesiog apsimoka pas mus būti. Noriu skaidraus diskurso šiuo klausimu. Kodėl pensijų fondai turi tik aplenkti infliaciją? Jie turi lygiuotis į algų kilimą, kuris yra infliacijos ir našumo augimo suma, ne tik infliacija. Šitie dalykai koktūs, nes kažkokia chebrytė skandina valstybinę viešą sistemą – socialinės apsaugos sistemos stuburą „Sodrą“ tam, kad uždirbtų kelis savo papildomus euriukus“.
