Duomenų teko prašyti pačiai
Į portalą lrytas.lt kreipusis skaitytoja piktinosi dėl siuntų deklaravimo. Iš JK prekę siuntusis vilnietė šią savaitę sulaukė žinutės telefone ir el. laiško iš Lietuvos pašto su nurodytu siuntos numeriu bei įspėjimu apie būtinybę deklaruoti siuntą.
Deklaruoti siuntą ji galėjo per Lietuvos pašto interneto puslapį arba tuo užsiimti ir muitinės dokumentus pildyti pati.
„Jei viską pildyčiau per pašto sistemą, turėčiau sumokėti 6,99 euro ir man reikėtų suvesti tik minimaliai duomenų, nes likusius turi pats paštas. Bet aš norėjau deklaruoti pati, taip – pigiau“, – paaiškino savo sprendimą moteris.
Tačiau ji nustebo, jog net el. laiške nenurodomi jokie siuntos deklaravimui būtini duomenys.
„Turiu pati skambinti į Lietuvos paštą, laukti kol jie atsilieps, tada prašyti, kad man pasakytų visus duomenis, siuntėjo vardą pavardę, tikslų adresą, siuntos svorį. Iš pirmo karto man visko net nepasakė, pildydama duomenis supratau, kad trūksta siuntėjo pavardės, teko vėl iš naujo skambinti.
Nesąmonė. Juk galėtų atsiųsti visus duomenis el. paštu iškart, o dabar reikia skambinti, prašyti, gaišti laiką. Viskas apsunkinama, taip žmonės tiesiog skatinami susimokėti Lietuvos paštui daugiau, kad tik nereikėtų vargti renkantis duomenis patiems“, – piktinosi ji.
„Ir už ką turiu dar 2 eurus sumokėti Lietuvos paštui, kai siuntą deklaruoju pati?“ – papildė moteris.
Paaiškino tvarką
Lietuvos pašto komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas portalui lrytas.lt nurodė, jog klientus apie atvykusią siuntą iš trečiosios, Europos Sąjungai (ES) nepriklausančios šalies, Lietuvos paštas informuoja el. laišku ir SMS pranešimu, o jei kontaktai nenurodyti – neregistruotu laišku.
Deklaravimą atlikti privaloma per 14 kalendorinių dienų.
„Laiškuose ir SMS pranešimuose nurodome, kad gavėjas gali pasirinkti deklaravimo būdą ir atitinkamai pateikti prašomus duomenis. Klientas, apsilankęs „post.lt“ tinklalapyje pagal išsiųstuose pranešimuose nurodytą nuorodą, gali rinktis, koks deklaravimo būdas jam labiau priimtinas – savarankiškas ar per Lietuvos pašto deklaravimo sistemą.
Jeigu klientas pasirenka savarankišką deklaravimo būdą, jis būna el. paštu informuojamas apie tai, kokie tolimesni veiksmai turi būti atlikti ir kokie duomenys pateikti.
Atlikęs savarankiško deklaravimo veiksmus ir apmokėjęs muito mokesčius pas kitus tarpininkus, klientas gauna pranešimą apmokėti 2 eurų dydžio administracinį mokestį „lpexpress.lt“ savitarnoje. Šis mokestis yra skirtas padengti siuntos saugojimo ir apdorojimo sąnaudas.
Jeigu klientas pasirenka deklaravimą per Lietuvos paštą, jo prašoma pateikti duomenis apie siuntos turinį tam, kad būtų galima supildyti ir pateikti deklaraciją Lietuvos Respublikos muitinei“, – aiškino L.Zadarackas.
Jeigu klientai nusprendžia deklaruoti siuntą per Lietuvos pašto sistemą, taikomas tarpininkavimo mokestis, kuris skirtas padengti informacijos perdavimo muitinei, esant poreikiui, duomenų tikslinimo, taip pat siuntos saugojimo bei apdorojimo sąnaudas.
Jeigu siuntos vertė siekia iki 150 eurų, mokestis – 6,99 euro. Jeigu siuntos vertė 150 eurų viršija, už tarpininkavimą teks susimokėti apie 30 eurų.
L.Zadarackas aiškino, jog deklaruojant per Lietuvos pašto sistemą reikia susimokėti todėl, kad Lietuvos paštas tampa tarpininku tarp kliento ir muitinės, paštas pasirūpina ne tik siuntos administravimu, bet ir administruoja visą informacijos surinkimą bei deklaracijos pateikimą.
„Kitaip tariant, mokestis už Lietuvos pašto tarpininkavimo paslaugas yra taikomas toks, nes klientui reikia atlikti vos keletą veiksmų, o viskuo kitu pasirūpiname mes. Vienas iš pavyzdžių: kai klientas renkasi deklaruoti savarankiškai, vadinamąjį EORI kodą jis turi gauti pats, o jeigu renkasi deklaruoti per Lietuvos paštą – šį kodą daugeliu atveju suteikiame mes“, – teigė L.Zadarackas.
Visgi jis atkreipė dėmesį, jog už reikiamų duomenų savarankiškam deklaravimui pateikimą iš tiesų yra atsakingas siuntėjas. Jeigu gavėjas tokių duomenų iš siuntėjo nesulaukia, gali kreiptis ir į Lietuvos pašto klientų aptarnavimo centrą, kuris suteiks reikiamą informaciją. Todėl vilnietė pašto siųstame el. laiške ir nerado iš karto nurodytų duomenų.
„Jeigu klientas deklaraciją pildo per Lietuvos pašto sistemą, jis turi pateikti savo vardą, pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, siuntimo išlaidas, prekės klasifikavimo kodą, jos kategoriją, aprašymą, kiekį, vertę bei pirkimą įrodantį dokumentą.
Asmuo, norėdamas deklaruoti savarankiškai, turi nurodyti šalį, iš kurios siunčiamos prekės, siuntos tipą (dovana arba pirkinys), vežėją, sandėlio adresą, siuntos numerį ir siuntos svorį, nurodyti kas siunčia prekę – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat suvesti siuntėjo duomenis, nurodyti kokios prekės siunčiamos (prekės klasifikavimo kodą, kategoriją, aprašymą, kiekį ir vertę), pateikti pirkimą pagrindžiantį dokumentą“, – išvardijo L.Zadarackas.
Naujausiais duomenimis, 75 proc. iš trečiųjų šalių atkeliavusių siuntų yra deklaruojamos per Lietuvos pašto sistemą. Už 20 proc. į Lietuvą atkeliaujančių tokio pobūdžio siuntų mokesčiai būna sumokėti iš anksto, o 5 proc. klientų pasirenka atlikti deklaravimą savarankiškai.
Nuo 2021 m. liepos 1 d. visose Europos Sąjungos šalyse visas siuntas, tarp jų ir dovanas (bet kokios vertės), atkeliavusias iš už ES ribų, privaloma deklaruoti ir už jas sumokėti mokesčius, kurie pervedami į valstybės biudžetą.
Išimtis taikoma ir deklaruoti siuntos nereikia tik tada, kai siunčiami dokumentai ar rašytinė korespondencija (laiškas), atvirlaiškis. Jei siunta yra su pašto deklaracija, kurioje nurodyta, jog siunčiama dovana, tokią siuntą privalu deklaruoti nepriklausomai nuo to, koks jos turinys.
