„Na, Lietuva išsiskiria tuo, kad apskritai gyventojai labai daug savo finansinio turto laiko neįdarbinto, laiko arba indėlių, arba grynųjų pavidalu. „Eurostat“ duomenimis, net 71 proc. viso namų ūkio finansinio turto yra būtent indėliai ir grynieji. Tuo tarpu vidutiniškai euro zonoje tas lygis siekia 40 proc. O, tarkime, Skandinavijos ir Šiaurės šalyse, kaip Danijoje ir Švedijoje, tik 18 proc. finansų laikoma indėlių arba grynųjų pavidalu“, – „Žinių radijui“ aiškino I. Genytė-Pikčienė.
„Visas kitas finansinis turtas yra investuotas. Ar tai būtų kotiruojamos akcijos, ar tai būtų pensinių fondų teisės, investicinių fondų teisės, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai“, – pridūrė ji.
Ekonomistė sako, kad lietuviai nenori investuoti galbūt dėl trūkstamo finansinio raštingumo ir nemokėjimo naudotis finansiniais įrankiais.
„Problema, matyt, yra tai, kad mūsų finansinis raštingumas yra nepakankamas, ir mes, lietuviai, nesinaudojame finansinėmis rinkomis, kitais finansų rinkų produktais“, – minėjo ji.
Pasak I. Genytė-Pikčienės, lietuviams reikėtų daugiau susimąstyti, ką daryti su savo santaupomis. Ekonomistės manymu, kiekvienas namų ūkis turėtų turėti pakankamai pinigų 3–6 mėnesių išlaidoms, bet, kai sumos didesnės, reiktų pagalvoti apie investicijas.
„Reikėtų kiekvienam mūsų susimąstyti apie savo indėlius banke. Kiekvienas namų ūkis turi turėti apie 3 mėnesių išlaidų sumą, kad nenumatytais atvejais galėtų ja pasinaudoti, bet, jeigu turima suma yra didesnė suma, reikėtų pagalvoti, kaip ją perkelti iš bankų į kažkokius kitus finansų rinkų siūlomus instrumentus“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
