Lėtėjanti ekonomika ir brangstančios prekės bei paslaugos verčia žmones keisti finansinį elgesį. Tai liudija rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausį atlikta apklausa. 40 proc. apklaustųjų planuoja mažinti išlaidas pramogoms, sveikatinimui, grožio procedūroms, atsisakyti nebūtinų pirkinių.
Tokių, kurie nežada mažinti išlaidų, tėra dešimtadalis.
„Natūralu, kad keičiantis ekonominei situacijai keičiasi ir žmonių elgesys. Bazinių poreikių patenkinimas visada svarbiausias, todėl pramogoms arba sveikatinimo paslaugoms stengiamasi neišlaidauti – joms ieškoma pigesnių ar visiškai nemokamų alternatyvų“, – teigė apklausą užsakiusio Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Mažėjančias išlaidas nebūtinoms prekėms rodo ir Lietuvos banko duomenys. 2022 metų pabaigoje šalyje smarkiai sumažėjo informacinių ir ryšių technologijų įrangos, laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų, drabužių ir avalynės pardavimas.
Paskutinį 2022-ųjų ketvirtį Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta buvo 1,2 proc. mažesnė nei ankstesnį ketvirtį ir 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus.
Anot J.Ivaškos, pirma – tai siunčia signalą apie mažėjančią gyventojų perkamąją galią, antra – tokį pirkėjų elgsenos pokytį lemia ir atsargumas. Jie taupo, nes stengiasi išvengti finansinių sunkumų. „Finansinį rezervą nenumatytiems atvejams linkę sukaupti žmonės, kuriems per ankstesnį sunkmetį teko įveikti sunkius iššūkius, taip pat ir mažiau pajamų gaunantys gyventojai“, – teigė J.Ivaška.
Apklausos duomenimis, 35 proc. respondentų šiais metais planuoja didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui.
Daugiausia tai aukštesnio išsimokslinimo, mažiausias pajamas gaunantys apklaustieji, rajonų centrų ir kaimo gyventojai.
Lėtėjanti ekonomika skatina taupyti ir atostogų sąskaita: 28 proc. respondentų šiemet planuoja rinktis kuklesnes atostogas ar jų visai atsisakyti. Dauguma jų – 26–45 metų, žemesnio išsimokslinimo.
„Brangstančios kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos sekina atostogų biudžetą. Tad jeigu šiemet ir augs kelionių pardavėjų apyvarta, tai nulems infliacija, auginanti paslaugų kainas ir taip paslepiantis mažesnę pardavimų apimtį“, – teigė J.Ivaška.
Ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) įstengs atidėti mažiau pinigų taupymui. Kadangi namų ūkių indėlių augimo tempas sulėtėjo dar pernai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, bankai dėl infliacijos ir kylančių paskolų palūkanų normų šiemet didelio indėlių augimo nesitiki.
Naujausiais Lietuvos banko statistiniais duomenimis, 2022 metų pabaigoje Lietuvos gyventojai sąskaitose turėjo apie 21,6 mlrd. eurų.
