„Ši sistema veikia jau apie 18 metų, tad galima įvertinti, kas pasiteisina ir kas ne.
Aš matau, kokias sumas žmonės, 18 metų kaupdami, sukaupė ir kokias išmokas ar anuitetus galėtų gauti, kad pasilengvintų gyvenimą senatvėje. Deja, kol kas rezultatas nekoks. Reikia tai pripažinti.
Pensija geriausiu atveju galbūt padidėtų 2–4 proc. Negali būti taip, kad ir valstybė, ir žmonės skiria pinigų, bet išėjęs į pensiją žmogus nieko gero negauna. Rezultatas tikrai nekoks. Tiesą pasakius, sistema neveikia ir tam nėra pasiteisinimo“, – kalbėjo europarlamentarė.
V.Blinkevičiūtės netenkina ir tai, kad į antrąją pakopą įtraukti asmenys iš jos daugiau pasitraukti ir atsiimti pinigų negali.
Visgi ji neskatintų visko drastiškai keisti, sistemą ardyti, bet šiokių tokių pokyčių reikia. Ji paragino Vyriausybę pasitarti su ekspertais, įsigilinti į šią sistemą ir pasiūlyti kokius nors sprendimus.
„Palikti taip, kaip yra, negalima“, – pareiškė V.Blinkevičiūtė.
Jos manymu, vertėtų apsvarstyti, „ar prievarta įtraukimas į pensijų fondus tikrai reikalingas“, daliai asmenų, sukaupusių, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, leisti juos atsiimti iš karto ir panaudoti tam, kam tuo metu prireikė.
Primename, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis. Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo asmens darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Į kaupimą antroje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkst. gyventojų. Jie iki birželio 30 d. gali apsispręsti, dalyvauti kaupime ar ne.
Antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.
