Į diskusijas įsivėlę politikai ir galiausiai Lietuvos bankas aiškių konkrečių receptų nepateikė, o vyraujanti nuomonė – geriau staigių judesių nedaryti.
Socialdemokratai, visada kritiškai žvelgę į II pakopos pensijų fondus, nors įsteigtus būtent jiems valdant, pateikė įstatymo pataisas, kurios leistų į šią sistemą automatiškai įtrauktiems asmenims pasitraukti iš jos paprasčiau. Liberalų sąjūdis irgi siūlo netrukdyti žmonėms pasitraukti, o sukauptus pinigus panaudoti savo nuožiūra.
Prezidentas G.Nausėda tvirtina, kad iki šiol nepavyko rasti optimalaus pensijų sistemos modelio ir būtų galima suteikti žmonėms galimybę dažniau negu vieną kartą laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą.
Valdantieji ragina atsargiai siūlyti naujus pensijų sistemos pakeitimus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė, esą suprantanti, kodėl žmonės nerimauja nukritus pensijų fondų vertei, kvietė žvelgti į ilgalaikę perspektyvą, o ne trumpalaikius svyravimus. Panašiai kalbėjo ir finansų ministrė G.Skaistė.
Galų gale žodį tarė ir Lietuvos bankas (LB), tiesa, šie vertinimai aptakūs ir atsargūs, nors LB valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis seniai su žemėmis maišo visą II pakopos pensijų sistemą, tiesa, dažniausiai kalba taip, tarsi jis būtų nieko bendra su LB neturintis ekonomistas.
LB ragina nesiimti gerai nepatikrintų sprendimų, bet kartu siūlo gerinti sąlygas būsimiesiems pensininkams.
Pirmiausia kalbama apie geresnį fondų dalyvių informavimą – esą reikia jiems išaiškinti pasirinktos rizikos lygį, aktyviau bendrauti su jais ir per automatinį įtraukimą, ir per visą pensijos kaupimo laikotarpį.
Bet kyla klausimas, kuo tai palengvins pensininkų dalią. Juk vien dėl to, kad jie bus geriau informuoti apie riziką, pensijų išmokos, vadinamos anuitetais, nepadidės. Tik tiek, kad gal žmonės mažiau kaltins bankus.
Pateiktas ir vienas kitas siūlymas, galintis, tiesa, gana nekonkrečiai, kiek sušvelninti pensijų fondų nuosmukio neigiamą poveikį sulaukusiems anuitetų. Esą galima amortizuoti prarastas lėšas pritaikius indeksavimo mechanizmą, kuris būtų siejamas su per sėkmingus laikotarpius fondų uždirbtu pelnu.
LB požiūriu, dar vienas būsimų pensininkų lėšų taupymo šaltinis galėtų būti pensijų fondų atskaitymų mažinimas.
Vis girdimi nusiskundimai, kad II pakopos pensijų fondus valdantys bankai niekuo nerizikuoja, visuomet gauna nustatytus paslaugų mokesčius, nepaisant net ir prastų investavimo rezultatų, taip pat užsimenama, kad aptarnavimo įmokos per didelės.
Kita vertus, aiškinama, kad šie mokesčiai vieni mažiausių tarp tokio pobūdžio fondų ES, be to, bankai teisinasi, jog neima sėkmės mokesčio už gerus investicinius rodiklius, nustatę tik vidurkį tarp blogų ir gerų investavimui laikų.
Todėl neaišku, kiek LB galėtų sumažinti įmokas fondų valdytojams. Turbūt tai būtų nereikšmingos sumos – tik dėl akių.
Dar LB siūlo suteikti pensijų fondams daugiau atsakomybės ir leisti lanksčiau investuoti net ir į teisės normomis jiems nenumatytas finansines priemones.
Gal tai sudarys jiems sąlygas uždirbti daugiau, bet ar neišaugs ir investavimo rizika, nors LB ir perspėja, kad negalima per daug rizikuoti. Ar tai suderinama?
Žinoma, turėtų būti visiems suprantama, kad pensijų fondų investicijų grąžą galima matuoti tik dešimtmečiais, o ne trumpuoju laikotarpiu. Tačiau ką pasakyti žmogui, kuris kaupė lėšas fonde ne taip ilgai ir išeina į pensiją lyg tyčia smukus jų vertei?
Akivaizdus neatitikimas tarp išankstinių pažadų ir realybės, dar labiau didinantis Lietuvos žmonių nepasitikėjimą bankais, investicijų fondais, siūlomomis taupymo priemonėmis.
Juk net 71 proc. lietuvių finansinio turto yra indėliai bankuose ir grynieji pinigai, kai ES vidurkis – apie 40 proc., o Skandinavijos šalyse taip laikoma vos 18 proc. lėšų.
Lietuva išsikėlė tikslą, kad pensijos kaip Vakarų šalyse sudarytų apie 70 proc. buvusio pensininkų uždarbio. Visiškai neaišku, kada tai bus įmanoma, dabar pensijos sudaro mažiau nei pusę vidutinio atlygio. Juolab kad ateityje vienam dirbančiajam gali tekti išlaikyti vis daugiau pensininkų.
Išeitį turėjo siūlyti II pakopos pensijų fondai, buvo kalbama, kad juose pavyks sutaupyti tiek pinigų, kad priedas prie senatvės pensijų sudarytų apie 30 proc.
Kol kas tai tik svajonė – anuitetus gaunantys asmenys prisiduria vos 20–30 eurų prie pensijos ir tik dideles pajamas uždirbę asmenys gali pasidžiaugti kiek solidesnėmis išmokomis.
Vargu ar padėtų pensininkams suteikta galimybė, užuot gavus anuitetą, iš karto pasiimti visas lėšas. Tai leista Estijoje, bet paaiškėjo, kad net per 70 proc. žmonių šiuos pinigus ištaškė ir tik nedidelė dalis investavo. Lietuvoje turbūt dar mažiau žmonių žvelgtų į ateitį.
Vadinasi, aiškaus recepto, kaip pertvarkyti II pakopos pensijų fondus, nėra. Matyt, pamažu bus vis lopomos labiausiai žmones erzinančios sistemos skylės, bet pinigų pensininkams stebuklingu būdu neatsiras.
