Tai aktualu biudžetinių įstaigų darbuotojams, t. y. valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, „Sodros“ ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams.
Už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekamas nustatytas darbo užmokestis, rašoma SADM pranešime žiniasklaidai.
Ši sutrumpinta darbo laiko norma bus taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas bus taikomas ne tik tiems, kurie dirba visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę, bet ir darbuotojams, kurių darbo laiko norma mažesnė bei darbuotojams, kurie dirba ilgiau dėl susitarimo dėl papildomo darbo. Įprasta darbo laiko norma (40 val. per savaitę) dirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams darbo laikas trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę.
Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu ir jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai, pažymima pranešime.
Pavyzdžiui, jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris augina vaiką (-ų) iki 3 metų, dirba 60 val. per savaitę, nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo laikas bendrai turėtų būti sutrumpintas 12 val., t. y. iki 48 val. per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.
Kitu atveju, jeigu darbuotojo darbo laiko norma mažesnė, pavyzdžiui, susitarta dėl 20 val. darbo laiko normos, tokiam darbuotojui darbo laikas būtų trumpinamas proporcingai, minimu atveju, sutrumpinama 4 val.
Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma gali būti taikoma ir darbuotojams, kuriems ir šiuo metu nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma: mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.