Kaip portalui lrytas.lt minėjo šios tarnybos atstovė spaudai, dažniausiai tokie žmonės ieško nekvalifikuoto darbo. Pagal profesijas daugiausia nori dirbti valytojais, pakuotojais, kiemsargiais ir elektrikais.
Tuo metu mažesnioji dalis pageidauja kvalifikuoto darbuotojo ar paslaugų sektoriaus darbuotojo, pardavėjo pozicijos. Tiesa, 234 pensinio amžiaus žmonės, ieškantys darbo net ir tada, kai gauna pensiją, sudaro 0,1 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.
„Vyro jau nebeturiu, o jei nedirbčiau papildomai, kažin, ar užtektų pinigėlių visoms procedūroms ir vaistams. Maistui dar pasitaupau ir bandau valgyti taupiai, tačiau ir sunkiau gyvenančioms kaimynėms nunešu šilto maisto“, – pasakojo Birutė.
Kiekvienas turi savo priežastį
„Vieni darbo ieškantys pensininkai ieško savirealizacijos galimybių, nori dalintis sukaupta patirtimi ir žiniomis, todėl dažniausiai ieško darbo nepilnu krūviu pagal turimą kvalifikaciją arba darbo patirtį, jiems finansinis aspektas yra mažiau svarbus.
Kiti siekia ne tik savirealizacijos ir nenori „neužsisėdėti“ namuose, bet jiems taip pat aktualu užsidirbti papildomų pajamų“, – noro dirbti priežastis įvardijo Užimtumo tarnybos atstovė.
Anot jos, tokie pensinio amžiaus žmonės ieško kuo paprastesnių ir mažiau kvalifikuotų darbų. Jiems svarbu, kad darbas atitiktų jų sveikatos būklę ir fizines galimybes. Todėl įsidarbina ten, kur mažesnis fizinis krūvis arba dirba arčiau namų.
Būna ir tokių atvejų, kai sulaukę pensijos, gyventojai lieka savo senajame darbe, tačiau jau dirba nepilnu krūviu, pavyzdžiui, renkasi darbą sumažintu etatu.
„Tikėtina, kad tendencijos išliks panašios – daugiausia vyresnių asmenų ir sulaukusių pensinio amžiaus ir toliau dirbs tose pačiose darbovietėse arba aptarnavimo bei paslaugų srityje“, – prognozėmis dalijosi pašnekovė.
Nuo 2016 m. iki 2021 m. pagal skurdo rizikos lygį šalyje būtent 65 metų ir vyresni žmonės buvo ta amžiaus grupė, kuri pirmauja pagal šį rodiklį – visus šiuos metus svyravo apie 30 proc. visų Lietuvos vyrų ir moterų.
„Sodros“ skaičiavimais, vidutinė pensija nuo šių metų padidėjo apie 60 eurų, tad jei vidutinis dydis pernai siekė 482 eurus, nuo sausio vidutiniškai gaunama 542 eurai. Tiesa, reikia suprasti, kad daliai ši suma gali būti ir gerokai mažesnė.
Darbdaviai vis dar nenori priimti?
Didžiojoje Britanijoje valdžia jau skatina anksti į pensiją išėjusius žmones grįžti į darbą. Tačiau norint įsidarbinti, reikia paplušėti – mat kai kurios įmonės nenori vyresnio amžiaus žmonių, rašoma BBC.
Štai vienas pašnekovas Maiklas patirtį įvertino kaip „siaubingą“. „Atrodo, kad jau nebeneši naudos“, – sakė jis.
Tačiau tuo pat metu kanclerė ragina anksti į pensiją išėjusius žmones grįžti į darbą.
Sakydamas kalbą Jungtinės Karalystės finansų ministras Jeremy Huntas teigė, kad dirba beveik 300 000 žmonių mažiau nei prieš pandemiją ir įspėjo, kad įmonėms bus sunku augti, jei jos neras pakankamai darbuotojų. „Taigi tiems, kurie po pandemijos išėjo į pensiją anksčiau laiko arba po atostogų nerado tinkamo darbo, sakau: Britanijai jūsų reikia“, – sakė J.Huntas.
Tačiau profesinė organizacija, daugiausia dėmesio skirianti vadybai ir lyderystei, perspėjo, kad norint į darbo rinką sugrąžinti daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų, darbdaviai taip pat turės „pakeisti savo požiūrį“ į įdarbinimą.
Apklausus daugiau kaip 1 000 šalies įmonėse ir viešosiose tarnybose dirbančių vadovų, nustatė, kad tik keturi iš dešimties (42 proc.) yra pasirengę „iš esmės“ priimti į darbą 50–64 metų amžiaus žmones, skelbia BBC.
Panaši situacija yra ir Lietuvoje – visuomenė sensta dvigubai greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės pastebėjimu, yra keli būdai ruoštis tam, kad jau 2050 metais daugiau nei pusė gyventojų bus vyresni nei 50 metų.
„Vienas būdų tai spręsti – ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje produktyvius. Žinoma, tam reikia sudaryti palankias sąlygas ir prisitaikyti prie vyresnių darbuotojų poreikių: tiek pritaikant darbo vietas, tiek darbo sąlygas ir investuojant į jų sveikatą.
Nors darbo vietų pritaikymas vyresniems darbuotojams ateityje neišvengiamas, jei siekiame tvarių ekonominių ir socialinių problemų sprendimų, vis tik ne vienoje šalyje jau nuo 50 ar 55 metų darbuotojai susiduria su tiesiogine ar netiesiogine diskriminacija darbo rinkoje.
Taip švaistomas svarbus žmogiškasis kapitalas bei mažėja konkurencingumas. Dėl to apsimoka kuo greičiau išguiti tokį darbdavių požiūrį ir pradėti iš anksto ruoštis dar sunkėsiančiai demografinei situacijai“, – komentare rašė I.Ruginienė.
Ji taip pat mini darbo lankstumą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo būtinybę.
