Socdemas Linas Jonauskas siūlo leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupimo fonduose ir pasiimti sukauptas lėšas vienkartine išmoka, dar nesukakus pensiniam amžiui.
L.Jonausko projekte siūloma, kad gyventojams būtų suteikta galimybė nutraukti kaupimą, kai pensijų fondo dalyviui išmokama vienkartinė išmoka, nesulaukus pensinio amžiaus. Taip pat į valstybės biudžetą grąžinus valstybės į pensijų fondą pervestas lėšas, vienkartine pensijų išmoka galėtų būti išmokėta ir nesukakus senatvės pensijos amžiaus.
Tačiau tokį siūlymą iškoneveikė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, pasiūlęs pagalvoti apie verslo lūkesčius. Pasak E.Gentvilo, reiktų atsižvelgti ne tik į žmones, bet ir į verslą.
„Žmonių, kurie tikisi gauti didelę grąžą iš pensijų fondų, lūkesčiai yra teisėti. Dabartiniu laikotarpiu tikrai matome, kad yra sutrikimų. Tačiau reikia vertinti ir galvoti ne tik apie šių žmonių, bet ir apie verslo lūkesčius. Pensijų fondai dabar kuriasi, o šis pasiūlymas viską tik sunaikintų“, – tvirtino E.Gentvilas.
Jo teigimu, „Sodra“ neužtikrina žmonėms pakankamo pensijos dydžio, todėl esą ir reikalingas papildomas kaupimas fonduose.
„Mano manymu, negalima elgtis kaip drambliui porceliano parduotuvėje. Reikia pasižiūrėti iš visų pusių, o ne kalbėti apie tai, kad žmonės nori gauti daugiau ir kad reikia leisti jiems viską pasiimti. Tai išdraskytų viską, ką valstybė konstravo aštuoniolika metų“, – niūrų vaizdą brėžė E.Gentvilas.
Vis tik Liberalų sąjūdyje yra ir visiškai priešingų pozicijų.
„Būtų svarstytina, kokios sąlygomis tą būtų galima padaryt“, – taip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys reagavo į siūlymus leisti gyventojams pasitraukti iš kaupimo pensijų fonduose.
Parlamentaro nuomone, žmogus turėtų turėti galimybę iš jų pasitraukti, jei šiam atrodo, kad tai – netinkamas būdas kaupti pensijai. „Kai kas įvertins infliaciją, kitam reikia pinigų dėl asmeninių priežasčių – gal kam prireikė lėšų gydymui. Kalbu apie pasitraukimą iš pensijų fondų su lėšų atsiėmimu.
O jei ir būtų taikomas mokestis už netesybas, jis turėtų būti simbolinis. Žmogus savo pinigais turėtų galėti disponuoti pats – niekas neturėtų galimybės apriboti mano galimybės priimti sprendimus, kaip įsivaizduoju. Suprantu ir Vyriausybę, kam tie pinigai naudojami, tačiau nesiūlyčiau apriboti žmogaus teisių“, – portalui lrytas.lt sakė J.Varkalys.
Vasario pradžioje LS pirmininkė, išgirdusi aštrias diskusijas dėl pensijų fondų, pareiškė, jog Liberalų sąjūdis siūlo galimybę žmonės pasitraukti iš pensijų fondų arba panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. Tik akivaizdu, kad tokiai partijos ir pirmininkės pozicijai pritaria ne visi partiečiai.
„Manau, kad diskusija bus ir ji yra svarbi. Liberalai siūlo, kad būtų galimybė pasitraukti ar panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. Manau, kad diskusija yra reikalinga, ji tikrai tęsis ir jau dabar matau, kad įvairių idėjų yra labai daug. Matyt, čia bus klausimas tik, kaip išsirinkti geriausias iš jų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis skirtingai mato galimus pokyčius pensijų kaupimo sistemoje. Anot politikės, idėjos turėtų būti išgrynintos iki Seimo pavasario ir sesijos ir tuomet parlamente bus pateikti konkretūs pasiūlymai.
A.Armonaitė: jokios prievartos kaupti negali būti
Tačiau reikia pridurti, jog būtent Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė prieš kelias savaitės pabrėžė, jog prievartos mechanizmas, esantis dabartiniame pensijų kaupimo modelyje, yra sunkiai suderinamas su asmens apsisprendimu. Ji tikina praeitoje kadencijoje balsavusi prieš tokius pensijų fondų sistemos pakeitimus.
„Visų pirma, galiu pasakyti, kad praeitoje kadencijoje nepritariau tiems pakeitimams, balsavau prieš, o dėl vieno iš lydinčiųjų aktų susilaikiau. Man atrodo, tas prievartos mechanizmas yra sunkiai suderinamas su asmens apsisprendimu“, – Eltai teigė A. Armonaitė.
Tačiau Laisvės partijos pirmininkė aiškina suprantanti, kad tik „Sodra“ dalyvaudama pensijų kaupime negalėtų „patempti“ ir reikia skatinti žmones kaupti privačiai. Bet, A. Armonaitė pažymi, kad korekcijos sistemoje būtinos.
„Suprantame, kad vien „Sodra“ negali tempti ir turime skatinti žmones kaupti privačiai. Dabar labai laukiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų, kaip koreguoti tai (pensijų kaupimo modelį – ELTA), matyt, užbėgti įvykiams už akių nenorime. Bet korekcijos būtinos“, – sakė A.Armonaitė.
„Viena vertus, tai galimybė atsisakyti tokio kaupimo. Antra, asmeninę nuomonę pasakysiu, kai sulauki pensinio amžiaus, turėtum galimybę išsiimti savo sukauptą sumą. Gal kažkokią nori padaryti investiciją (žmogus išsiėmęs sukauptus pinigus – ELTA). Matyčiau tokius du dalykus, bet labai laukiame korekcijų ir nenorime užbėgti įvykiams už akių“, – tvirtino ji.
A. Armonaitė taip pat pridūrė nesibaiminanti to, kad žmonėms, leidus išsiimti sukauptus pinigus, jie pradės juos švaistyti.
„Manau, kad žmonės yra atsakingi už savo gyvenimo sprendimus ir juos priiminėja atsakingai“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
R.Kuodis: antros pakopos pensijų fondai gali sprogti nuo godumo
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, kalbėdamas „Žinių radijo“ eteryje, taip pat kritiškai pasisakė apie pensijų fondus.
„Man atrodo, kad antroji pakopa gali sprogti nuo godumo. Ji sugebėjo padaryti neįtikėtiną dalyką: „Sodra“ yra pensijų fondas, bet ji negali konkuruoti su antrąja pakopa, nes antroji pakopa prasimušė valstybės subsidijas sau, kurias laiko savo grąžos dalimi, nors subsidijas moka gyventojai. Mums tai atneša kaip uždirbtą grąžą.
Fondų valdytoja vengia kalbėti apie grąžą – mini, kad jums tiesiog apsimoka pas mus būti. Noriu skaidraus diskurso šiuo klausimu. Kodėl pensijų fondai turi tik aplenkti infliaciją? Jie turi lygiuotis į algų kilimą, kuris yra infliacijos ir našumo augimo suma, ne tik infliacija.
Šitie dalykai koktūs, nes kažkokia chebrytė skandina valstybinę viešą sistemą – socialinės apsaugos sistemos stuburą „Sodrą“ tam, kad uždirbtų kelis savo papildomus euriukus“.
Apie pensijų fondų tvarką kritiškai yra pasisakęs ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidentas tvirtina, kad valstybėje iki šiol nėra rastas optimalus pensijų sistemos modelis.
Pasak jo, dabartinėje sistemoje būtų galima diskutuoti apie galimą laikiną įmokų suspendavimą, kuriuo gyventojai galėtų pasinaudoti dažniau, negu vieną kartą metams per visą gyvenimą.
„Mano nuomone, tikrai būtų neteisinga spygliuota viela aptvėrus žmones laikyti be jokių pasirinkimo galimybių. Galėtume diskutuoti, pavyzdžiui, bent jau laikiną įmokų suspendavimą, kuris nebūtų vieną kartą metams per visą gyvenimą, bet kuris galbūt būtų traktuojamas liberaliau“, – yra sakęs G.Nausėda.
