Į Lietuvą grįžęs emigrantas piktinasi esama tvarka: „Tikras pasityčiojimas“

Su portalu lrytas.lt susisiekęs iš Vokietijos į gimtinę grįžęs Aleksandras Šimkevičius piktinosi, kad vėl įsitvirtinti gimtinėje ir susitvarkyti reikiamus dokumentus – sudėtinga. Jau kurį laiką vyras bando gauti lietuvišką pensiją, tačiau susiduria su problemomis ir vis lydinčiais neaiškumais, kurių „Sodra“ taip ir nepaaiškina. Lietuviui net teko skirsti pas gydytoją Vokietijoje, tačiau vėliau suprasti, kad pastangos perniek.

Su portalu lrytas.lt susisiekęs iš Vokietijos į gimtinę grįžęs Aleksandras Šimkevičius piktinosi, kad grįžti į Lietuvą – sunku.<br>V.Skaraičio nuotr.
Su portalu lrytas.lt susisiekęs iš Vokietijos į gimtinę grįžęs Aleksandras Šimkevičius piktinosi, kad grįžti į Lietuvą – sunku.<br>V.Skaraičio nuotr.
Su portalu lrytas.lt susisiekęs iš Vokietijos į gimtinę grįžęs Aleksandras Šimkevičius piktinosi, kad grįžti į Lietuvą – sunku.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Su portalu lrytas.lt susisiekęs iš Vokietijos į gimtinę grįžęs Aleksandras Šimkevičius piktinosi, kad grįžti į Lietuvą – sunku.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2023-02-25 19:40

Vienas nesusipratimas po kito

Vyras, kreipęsis į „Sodra“ dėl netekto darbingumo pripažinimo ir pensijos gavimo Lietuvoje, susidūrė su netikėtumais. Kaip suprato jis, „Sodros“ specialistų atsiųstą formą lietuvių kalba turėjo perduoti jį gydančiam gydytojui, tačiau gydytojas – vokietis. Nuo to ir prasidėjo problemos.

„Pasirodo, kad grįžti į Lietuvą ir čia gauti išmokas yra labai sunku“, – piktinosi jis.

Aleksandras į Vokietiją emigravo dėl didesnės algos – su trimis vaikais ir varganais keliais šimtais eurų čia nebūtų išgyvenęs. Ten įgijo solidų stažą, tačiau jis pakankamas ir Lietuvoje. Vis tik jau eina treti metai, kai nebedirba dėl 70 proc. pripažinto nedarbingumo Vokietijoje.

Turint sunkią negalią Vokietijoje, tai nereiškia, kad iškart gausi netekto darbingumo pensiją – dar pusantrų metų Aleksandrui teko būti darbo biržoje. „Kaip vokiečiai sako: jei negali dirbti stovėdamas, tau ieškos sėdimo darbo, jei negali dirbti sėdėdamas, jie tau ieškos darbo gulint“, – pasakojo jis. Tad jis suprato, kad jau laikas susirūpinti pensija, be to, jau grįžo gyventi ir į Lietuvą, nors dar mokesčius moka Vokietijai.

Pusantrų metų jam mokėjo biuletenį, iki šių metų sausio vidurio taip pat gavo išmokas iš Vokietijos darbo biržos.

Aleksandrui iškilo klausimas – kas turi išversti dokumentą ir ar tikrai gydytojas galės jį užpildyti – kilo įtarimas, kad trūksta lapų. Lietuvoje reikalaujama dvylikos formos „E 213“ lapų, o vokiškuose dokumentuose duoda vos 7, „Sodra“ taip pat neatsiunčia likusių. Mat jei gydytojui trūks, „Sodra“ atsiųs. „Čia yra tikras pasityčiojimas iš žmogaus“, – sakė vyras.

Dėl to vėl nuvykęs į Vokietiją ir užsukęs pas jį gydantį gydytoją liko be žado – jį kone išvarė iš kabineto. Gydytojas sakė neketinąs pats versti tokio dokumento ir tvirtino, tai nėra oficialus dokumentas, o kažkokia „špargalkė“. Tačiau kaip paaiškės vėliau, „Sodra“ tiesiai gydytojams dokumentų nesiunčia, tai turi padaryti pats žmogus.

Aleksandras pagalbos ieškojo ir elektroniniais laiškais, ir grįžęs užsuko į fizinį padalinį Kaune, tačiau niekas nesugebėjo paaiškinti, ką jam daryti toliau. „Taip išeina, kad jei tu neįgalus žmogus, tai ir būk neįgalus žmogus“, – piktinosi jis.

„Sodra“ atsakė, kaip elgtis dviem atvejais

„Sodra“ portalui lrytas.lt paaiškino, kad tokiais atvejais svarbu teisingai „Sodrai“ nurodyti informaciją apie tai, kur žmogus deklaruotas, kokias gauna išmokas ir pan. Tiesa, kartais gali pasitaikyti ir žmogiškųjų klaidų.

Taip pat atstovai patikslino, kaip elgtis žmonėms dviem atvejais: kai gyvenama Vokietijoje ir norima gauti lietuvišką pensiją ir kai gyvenama Lietuvoje, tačiau norima vokiškos pensijos.

Pirmuoju atveju, jei žmogus įgijęs socialinio draudimo stažą Lietuvoje, tačiau gyvena Vokietijoje ir ten yra nustatytas darbingumo lygis, su prašymu skirti netekto darbingumo pensiją jis turi kreiptis į Vokietijos įstaigą. Kitaip sakant – vokišką „Sodros“ atitikmenį.

„Tam, kad atitinkamai pagal asmens sveikatos būklę Lietuvoje būtų nustatytas darbingumo lygis, Vokietijos kompetentingai įstaigai asmuo turi pateikti gydytojo užpildytą E 213 formos pažymą. Pažymos pildymo tvarka kiekvienoje valstybėje gali skirtis, kadangi kiekviena šalis vadovaujasi savo nacionaliniais teisės aktais“, – pažymi „Sodra“.

Aiškinama, kad tuomet dokumentai per elektroninę socialinės apsaugos informacijos sistemą persiunčiami lietuviškajai „Sodrai“. Užpildyta forma galiausiai pasiekia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT).

Institucija vokiečių kalba gautą formą išverčia į lietuvių kalbą ir nustato gyventojui darbingumo lygį Lietuvoje.

„Pagal nustatytą darbingumo lygį „Sodra“ priima sprendimą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo/neskyrimo ir apie sprendimą informuoja Vokietijos kompetentingą įstaigą. Vokietijos įstaiga apie tai informuoja žmogų, gyvenantį toje šalyje“, – aiškinama portalui lrytas.lt.

Tačiau yra ir kitokios situacijos. Pavyzdžiui, žmogus gyvena Lietuvoje, turi stažo Vokietijoje, o NDNT jau yra nustačiusi darbingumo lygį. Tokiu atveju dėl netekto darbingumo pensijos Vokietijoje reikia pateikti gydytojo užpildytą E 213 formos pažymą.

„Tokiu atveju asmeniui yra išsiunčiamas E 213 formos pažymos pirmasis lapas, su kuriuo asmuo turi kreiptis į jį Lietuvoje gydantį gydytoją. Gydytojas užpildo formą ir atiduoda žmogui arba išsiunčia „Sodrai“ . Žmogus iš gydytojo gautą užpildytą E 213 formos pažymą atsiunčia „Sodrai“, kuri per elektroninę mainų sistemą išsiunčia ją Vokietijos kompetentingai įstaigai“, – eigą dėsto „Sodra“.

Kai pagal Vokietijoje esančius išrašus nustatomas darbingumo lygis, priimamas sprendimas dėl pensijos Vokietijoje. Dokumentai vėl keliauja elektronine mainų sistema iki „Sodros“. Priduriama, kad „Sodros“ skyrius apie Vokietijos kompetentingos įstaigos sprendimą informuoja asmenį, gyvenantį Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.