Bankams – laikinas mokestis?
Finansų ministrė Gintarė Skaistė vasario 6 d. pareiškė, kad bankams turėtų būti įvestas solidarumo mokestis, kuris būtų skiriamas krašto apsaugai. I.Segalovičienė tokiems siūlymas sakė pritarianti.
Pasak I.Segalovičienės, sektoriuose, kuriuose yra mažai konkurencijos, išryškėja tam tikri disbalansai ekonominio neapibrėžtumo laikotarpyje.
„Pasireiškia tam tikri galios svertai, disbalanso, nelygybės ir kitos apraiškos. Jos iš tikrųjų yra vartotojui nepalankios. Mes jau kurį laiką maisto rinkoje matome aukščiausią infliaciją euro zonoje, nuolatos girdime, kad vieni ar kiti maisto produktai kainuoja Lietuvoje brangiau nei Vakarų Europos šalyse, nors lietuvių perkamoji galia ženkliai mažesnė.
Kitas sektorius yra bankų sektorius. Jis ypač koncentruotas, sąlyginai maža konkurencija. Turime tą rezultatą, kad palūkanos už indėlius auga ženkliai lėčiau nei palūkanos už išduotas paslaugas, kurios irgi susijusios su EURIBOR“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė ji.
Todėl I.Segalovičienė teigiamai vertino Lietuvos banko ir G.Skaistės skatinimus bankų sektorių būti socialiai atsakingą.
„Tai tikrai yra sveikintina. Girdime ir iš Finansų ministerijos svarstymus, kad laikinas bankų apmokestinimas galėtų būti skirtas solidarumo įnašui formuoti. Orientuotis į gynybai aktualų finansavimą yra logiška, tai atspindėtų dabartinę situaciją ir solidarumo prasmę. Tokių fondų kūrimas būtų tikrai prasmingas ir naudingas Lietuvai“, – įsitikinusi G.Nausėdos patarėja.
I.Segalovičienės manymu, bankus neturėtų būti sunku įtikinti mokėti tokį laikiną mokestį.
„Socialinė atsakomybė, solidarumas bankams tokiose išskirtinėse ekonominėse sąlygose tikrai nebus svetimi ir turėtų būti įveiklinti konkrečiais darbais. Žinoma, klausimas gal kiek ankstyvas, bet šiai diskusijai yra labai svarbu prižiūrinčių institucijų, t. y. Lietuvos banko, Vyriausybės, narystė. Tikrai galime tikėtis konstruktyvios diskusijos“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji tikėjosi, kad tokios diskusijos bus paskata patiems bankams pademonstruoti socialinę atsakomybę ir solidarumą.
„Žinoma, sprendimai bus priimti matant tą elgesį ir solidarumo raišką. Diskusijų bus, bet jos yra vertingos“, – manė moteris.
Siūlo sumažinti naštą gyventojams
Lietuvos žmonėms dėl infliacijos stipriai padidėjo ir paskolų palūkanos. Valdantieji diskutuoja, ar reikėtų padėti tiems žmonėms, kuriuos užgulė paskolų našta, nes, pavyzdžiui, Lenkijoje išaugusi paskolų dalis gyventojams bus kompensuojama.
„Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų normų augimas yra tikrai spartus, jis dar tęsiasi ir bus tęsiamas. Tai kelia daug iššūkių mūsų žmonėms, turintiems būsto paskolų. Lenkai, kaip įprastai, taiko daug įvairių paskatų gyventojams ir šios šalies praktiką visuomet svarbu įsivertinti ir mūsų Vyriausybei“, – sakė I.Segalovičienė.
Be to, Lenkijoje įvesta ir galimybė suspenduoti paskolų mokėjimus tam tikrą laikotarpį ir atitinkamai prailginti galutinius paskolų terminus.
„Tai gerokai sumažintų gyventojams naštą tais mėnesiais, kada yra sunku. Tai pakankamai greita priemonė. Vos įsigaliojus šiai priemonei, Lenkijoje 0,5 mln. namų ūkių iškart šia galimybe pasinaudojo. Vadinasi, tai tikrai aktualu“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Lietuvoje irgi galima pasiimti trijų mėnesių kredito atostogas, tačiau žmonės dėl to turi derėtis su pačiais bankais. Tad priemonė, kuri būtų įtvirtinta įstatymu, reikštų, kad svarsto ne bankas, o vartotojas.
I.Segalovičienė laidoje taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje vis dar apstu ekonominio neapibrėžtumo ir rizikų.
„Šią dieną, kada matėme 2022 m. ketvirtojo ketvirčio Lietuvos ekonomikos rezultatus, t. y. 0,4 proc. BVP sumažėjimą, turime imtis investicijų skatinimo. Investicijos yra variklis, užtikrinantis ekonomikos augimą. Investicijų skatinimas visiems sektoriams yra labai reikalingas“, – manė pašnekovė.
