Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ papasakojo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą įregistravęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
– Tai aktualu nenuolatiniams Lietuvos gyventojams. Kokią problemą spręstų pataisa?
– Pataisa paliestų tik nenuolatinius Lietuvos gyventojus, liaudiškai tariant – ekonominius migrantus, kurie atvyko iš trečiųjų šalių užsidirbti ir kurie yra registravę individualią veiklą. Daugiausia tai – vykdantys pavežėjų veiklą, tokių, mano žiniomis, yra daugiausia.
Problema yra tokia – jie įregistruoja veiklą, ją vykdo, gauna pajamas ir, pagal dabartinį įstatymą, jiems reikia deklaruoti pajamas, išlaidas ir susimokėti pajamų mokestį tik prabėgus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d. Bet jie po metų dingsta ir nelieka jokių deklaracijų, mokesčių mokėjimų.
Tai – nesąžininga konkurencija, nes lietuviai, vykdantys tokią pačią veiklą, sumoka vieną kitą tūkstantį mokesčių. Todėl siūlau bent minimaliai spręsti šią problemą ir kad trečiųjų šalių piliečiai, čia įregistravę savo veiklas, kas mėnesį mokėtų mokesčius bent jau nuo minimalios mėnesio algos. Jeigu jie nesugeba uždirbti net tiek, tai, atsiprašau, galbūt jiems nėra būtinybės tada čia važiuoti ir dirbti.
– Jie tikrai artėjant gegužės 1 d. dingdavo nesusimokėję?
– Taip, beveik 100 proc. jų dingdavo. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prašiau duomenų tų žmonių, kurie sąžiningai deklaruoja veiklą, gautas pajamas. Tokių nebuvo nė 1 proc. Visi pasiima pajamas ir dingsta.
O paskui internete matau reklamas, viliojimus juos čia atvykti. Skelbiama, kad jie gali atvykti į mokesčių rojų: paprastas veiklos įforminimas, jokių mokesčių, viskas patrauklu.
– Kaip tai atsiliepia biudžetui?
– Biudžetui tai nėra didelės pajamos, ne iš to biudžetas gyvena, bet tai labiau dėl konkurencinio sąžiningumo. Seime pas mane buvo atėję nuolatiniai gyventojai, dirbantys pavežėjais, jie mato didelį nesąžiningumą, nes jie turi mokėti mokesčius, jie juk niekur iš šalies nedingsta.
Pabandyk čia gyvendamas iki gegužės 1 d. nedeklaruoti pajamų, paskui kai suskaičiuos delspinigių, tai maža nepasirodys. O užsieniečiai padirbėja metus, išvažiuoja ir nebeplanuoja grįžti, VMI trečiosiose šalyse jų tikrai nesugaudys.
– Kodėl kai kuriuose sektoriuose matome akivaizdžiai suintensyvėjusį darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą?
– Nemaža dalis lietuvių išvyksta užsidirbti ten, kur atlyginimai didesni. Atsiranda vakuumas, atskirų specialistų poreikis, galbūt ne visus specialistus ir sugebame parengti, tad tam tikrų užsieniečių įdarbinimas, manau, yra tinkamas. Kai kuriais atvejais biurokratiniai sunkumai net per dideli, pavyzdžiui, įdarbinant medikus, kurių tikrai trūksta ir ypač regionuose. Reikia į tai žiūrėti lanksčiai.
Bet tokiems paprastiems darbams, kaip pavežėjimui, tikrai užtenka mūsų vietinių žmonių, studentų, kurie gali vakarais papildomai dirbti, užsidirbti. Žinoma, mūsų darbo rinkoje dabar daug pabėgėlių iš Ukrainos ir, reikia pasidžiaugti, kad jų įdarbinimo rodiklis yra vienas geriausių ES. Į šiuos žmones visuomenė žiūri pozityviai, nepaisant kokias darbo vietas jie užimtų, nes jie buvo priversti pasitraukti iš karo zonos, o tai visai kas kita nei ekonominiai migrantai iš trečiųjų šalių, kuriose viskas yra gerai, tik ten atlyginimai žemesni. Jie ieško didesnio uždarbio.
Tai neturėtume užsieniečių skatinti dirbti mokesčių nemokėjimais, turėtume kaip tik skatinti kvalifikuotų darbuotojų atvykimą. Nekvalifikuotų jau ir poreikis mažesnis, taip pat reikia padirbėti su pradėta Užimtumo tarnybos reforma, įdarbinti bent dalį mūsų ilgalaikių bedarbių.
– Ukrainiečiams GPM pataisa nebūtų taikoma?
– Ukrainiečiams, karo pabėgėliams būtų taikoma išlyga. Turime suprasti, kad žmonės čia atsidūrė priverstinai, jie neatvyko čia ieškoti lengvų pragyvenimo galimybių.
