„Automatinis, t. y. prievartinis, įtraukimas į antrąją pakopą vadinamas „kvietimu“. Valdantieji sako palaikantys kreipimąsi į Konstitucinį teismą (KT) dėl antrosios pakopos – bet tai jų neišgelbės, nes kad ir ką nuspręstų KT, tai neatleidžia ir neatleis valdančiųjų ir Vyriausybės nuo pareigos spręsti šią problemą: pasitraukimas iš pensijos kaupimo yra politinio reguliavimo dalykas“, – pabrėžia G. Paluckas.
Jo vertinimu, ministerijos pristatyti pasiūlymai „iš esmės nieko nesprendžia, tik atideda problemą ir rodo norą nieko nekeisti“.
G. Paluckas piktinasi valdžios nenoru pripažinti, kad žmonės apie automatinį įtraukimą į antrąją pakopą ir atskaitymus iš atlyginimo neretai sužino visiškai atsitiktinai, neturi galimybių laiku apie tai sužinoti. Kadangi pasitraukti iš „savanorišku“ vadinamo kaupimo neleidžiama, G. Paluckas tai vadina „finansine vergove“.
Parlamentaras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybė nutyli tą aplinkybę, jog anuitetai yra nepaveldimi, o periodinės išmokos neindeksuojamos pagal infliaciją.
Socialdemokratams taip pat nepriimtina tai, kad „viešosios lėšos pumpuojamos į privatų taupymą“.
„Privatus kaupimas šiandien remiamas visų mokesčių mokėtojų pinigais. Iš biudžeto tam pervedami šimtai milijonų eurų. Bet senatvės pajamų daugumai tai neužtikrina. Tai neteisinga, nes šios lėšos galėtų būti skiriamos dabartinių pensininkų padėčiai gerinti, taip pat kitoms valstybės reikmėms. Mūsų visų, uždirbančiųjų vidutiniškai, viltis ir garantija – socialinis draudimas, sistema, grindžiama solidarumu ir perskirstymu per „Sodros“ biudžetą“, – įsitikinęs G. Paluckas
Socialdemokratai taip pat siūlo svarstyti galimybes pensijoms nukreipti darbdavių įmokas, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse, ir ragina gaivinti profesinius pensijų fondus.
R. Lazutka: siūlomi pakeitimai antroje pensijų pakopoje nesprendžia esminių problemų
Ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad pokyčiai esminių problemų nesprendžia. Pasak jo, pagrindinės problemos yra dėl grąžos iš investicijų, kuri smarkiai atsilieka nuo algų augimo.
„Kad atsiimti leidžiama, tai gerai. Kad retinamas įtraukimas, irgi gerai, bet esminės sistemos problemos nesusijusios su tuo. Esminės problemos yra grąža iš investicijų, kuri smarkiai atsilieka nuo algų augimo, kurias turi pakeisti išmokos iš tos sistemos. Tai matoma jau du dešimtmečius. Ta grąža yra tokia, kad netgi tie, kurie gauna anuitetus, jie yra visai nereikšmingi“, – Eltai teigė R. Lazutka.
„Vidutinis anuitetas Lietuvoje yra apie 60 eurų per mėnesį, o žmonės uždirbo ir sukaupė gana daug, nes gaunantys anuitetus gaudavo pačias didžiausias algas. Jiems „Sodros“ pensija padidina ne mažiau ir čia yra esminė problema“, – akcentavo jis.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius aiškina, kad valstybės finansavimas pensijų sistemoje yra nepagrįstas, todėl, kad dalis sistemoje dalyvauja, o dalis – ne.
„Vienais mokesčių mokėtojais yra remiami kiti, kurie nebūtinai yra skurstantys. Kada yra skurstantys, yra pateisinama, bet kai remiami žmonės vien dėl to, kad prieš tai dalyvavo antroje pakopoje, tai nėra pagrįsta“, – sakė ekonomistas.
„Pakeitimai, kuriuos reikėtų padaryti, tai atsisakyti valstybės finansavimo ir leisti žmonėms, jeigu ne visai išeiti, tai bent sustabdyti kaupimą tiek, kiek jiems reikia, kiek jie nori“, – pabrėžė jis.
R. Lazutka tikina, kad jaunas žmogus, kuris nežino savo ateities, gali savarankiškai įsirašyti į antrąją pakopą, tačiau sukūręs šeimą jis ima vartotojiškus kreditus, o galimybės jam sustabdyti įmokas į antrąją pakopą vis tiek neatsiranda.
„Pakeitimus daryti būtų prasminga esmingesnius. Dabar, man atrodo, buvo atsiliepta į tų gyventojų, kurie sulaukė pensinio amžiaus, nusiskundimus, būtent, kad tiems, kurie sukaupė virš 5 tūkst. eurų, neleidžiama atsiimti, o išskirstoma periodinė suma, kuri nuvertėja. Taip pat nuvertėja ir anuitetas, ir nėra jokių įsipareigojimų jį didinti“, – skeptiškai pirmadienį praneštus pakeitimus vertino ekonomistas.
I. Ruginienė: automatinis įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra absoliučiai nesąžiningas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė kritiškai vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pristatytus planuojamus pakeitimus antroje pensijų pakopoje. Pasak jos, tai kosmetiniai pakeitimai, o SADM prieš paskelbiant apie galimus pokyčius su socialiniais partneriais nesikonsultavo.
„Kosmetiniai pakeitimai nuraminti visuomenei. Iš esmės žmogus kaip liko su dabartine padėtimi, taip ir liks. Esu šokiruota, kad ministerija konsultavosi su Lietuvos banku, dar pora institucijų, bet nerado laiko pasikonsultuoti su socialiniais partneriais. Trišalėje taryboje šis klausimas išvis nebuvo svarstytas, niekas apie tai nežinojo ir ši konferencija kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – pirmadienį žurnalistams teigė I. Ruginienė.
LSPK vadovė aiškino, kad automatinis įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra nesąžiningas, o argumentas, jog didesniems pokyčiams reikia laukti Konstitucinio teismo (KT) sprendimo yra nesuprantamas.
„Automatinis įtraukimas lieka, tai reiškia, kad vis tiek du kartus automatiškai žmonės bus įtraukinėjami, kas yra absoliučiai nesąžininga. Nelabai suprantu, kodėl turime Konstitucinio teismo sprendimo laukti, čia visiškai nesusiję ir skirtingi dalykai, nes mes kalbame apie sąžiningumo klausimą, ar sąžininga šios dienos sistema ar ne, tai ji yra nesąžininga“, – sakė profsąjungų atstovė.
„Jeigu mes prievartos būdu įtraukinėjame ir sudarome tam tikras sudėtingas sąlygas žmogui išeiti, tai informacijos pateikimas bus tik tiems, kam liko nedaug iki pensijos, o visiems kitiems aiškesnės informacijos pateikimas apie pliusus ir minusus nenumatytas. Reikėtų atsakingiau žiūrėti į šią sistemą ir visuomenė savo balsą pasakė, tik jos spaudimo būdų šiokie tokie pakeitimai ir įvyko“, – pažymėjo ji.
I. Ruginienė tikina, kad automatinio įtraukimo turėjo būti atsisakyta „jau vakar“ ir tai turi tapti visiškai savanoriška sistema.
„Žmogus turi pats apsispręsti, taip, kaip ir buvo anksčiau padaryta. Privatūs pensijų turi pajudinti savo tam tikras kūno dalis ir įtikinti žmogų, kad jam tai yra naudinga ir žmogus turi dalyvauti privačioje pensijų kaupimo sistemoje. Dabar toliau žaidžiama į vienus vartus ir visi sprendimai (pamatysite, ir KT sprendimas niekas nepasakys) žaidžia privačių pensijų fondų naudai“, – teigė ji.
ELTA primena, kad pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė planuojamus pakeitimus antroje pensijų pakopoje. Siūloma, kad atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime asmuo, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
Dėl šių ir kitų antros pakopos pensijų sistemos pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis. Siūlymai bus teikiami Vyriausybei.
SADM palaiko ir opozicijos iniciatyvą dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos Seimo opozicija kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ministerija pažymi, kad palaiko šią opozicijos inciatyvą dėl antrosios pensijų pakopos sprendimų, kurie buvo priimti ankstesniais metais.
Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys antrojoje pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
