Finansų konsultantas Mindaugas Dauksevičius sako, kad didelė dalis lietuvių nežino kaupiantys antrojoje pensijų pakopoje, o dalis žinančiųjų nesidomi galimybėmis pasinaudoti sukauptais pinigais.
„Didžioji dauguma Lietuvos yra įtraukti, jie kaupia ir sako: „Ai, nu, kažką sukaupsiu, kažką turėsiu“, bet kai sužino, kaip aš tuos pinigus atsiimsiu, kad negalima bus išsiimti sau asmeniškai, panaudoti tada, kada noriu, tada vyksta tam tikras toks pasipiktinimas.
Bet šitoje vietoje turint vieną finansinį įrankį ir tikėtis spręsti finansines pagalves, finansinių apsaugų klausimą ir ateities klausimą, tai tikrai yra juokinga, nes tai visų šitų dalykų neišspręs“, – dėstė M.Dauksevičius.
Kilus nepasitenkinimui dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo, SADM siūlo, kad nuo 2019 metų į kaupimą įtraukti ir atsisakę kaupti asmenys pakartotino kvietimo sulauktų tik kartą.
„Tai reiškia, kad vieną kartą mes juos pakvietėme, jeigu žmogus atsisakė, tada po trijų ar penkerių metų antrą kartą pakartojame ir primename. Tie, kurie yra sustabdę kaupimą iki 2018 m. ir buvo pakviesti praėjusiais metais, mes jų nebekviesime“, – komentavo SADM viceministras Martynas Šiurkus.
„Tas spendimas reiškia, kad žmonės turės daugiau pasirinkimo. Kai žmogus turi daugiau pasirinkimo, tikriausiai jis rinksis vartoti čia ir dabar, o nekaups savo pensiją, todėl jo būsimai didesnei pensijai tai yra neigiamas sprendimas“, – aiškino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
39 Seimo opozicinių frakcijų nariai, kreipėsi į Konstitucinį Teismą klausdami, ar prievartinis įtraukimas į antrosios pakopos pensijų kaupimą neprieštarauja Konstitucijai, todėl ministerijos siūlymai dėl kaupimo sistemos būtų svarstomi tik po teismo sprendimo.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė laukti teismo sprendimo nemato prasmės.
„Mes jau ne vieną kartą sakėme, kad pensijų kaupimas turi būti savanoriškas būdas kaupti papildomai pensijai ir jokiu būdu jokios automatinės sistemos arba kitų sistemų negali būti“, – sakė I.Ruginienė.
Teismo sprendimo laukimo nepalaiko ir Seimo ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas. Jis tai vadina laiko švaistymu ir bandymu apgauti.
„Yra dangstomasi įvairiausiais išgalvotais pretekstais, kad štai kreiptasi į Konstitucinį Teismą, reikia palaukti, bet iš tikrųjų tas teisinis reguliavimas jis yra politinės valios klausimas.
Jeigu matai problemą, ją sprendi, jeigu problemos nematai, jos nesprendi. Todėl aš darau išvadą, kad tai yra imitacija, užsklanda, akių dūmimas“, – komentavo G.Paluckas.
Dalis žmonių sužino, kad yra įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimą tik liepos mėnesį, gavę mažesnį atlyginimą. Įvedus pakeitimus kaupimo būtų galima iki spalio atsiakyti ir atgauti nuskaičiuotus įnašus.
Be to, siūloma leisti sukaupus tam tikrą dalį pinigų, juos pasiimti anksčiau.
„Kitas svarbus dalykas, daug ir diskusijų sukėlęs, ir iš Seimo narių įvairūs pasiūlymai buvo, ir iš pačių antrosios pakopos pensijų dalyvių nusiskundimai, kad sukaupus iki 10807 eurų, leisti rinktis pageidaujamą išmokos rūšį pačiam asmeniui. Yra periodinė ir vienkartinė išmoka. Periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma gali būti išmokama kaip vienkartinė išmoka“, – atkreipė dėmesį M.Šiurkus.
Ekspertai pabrėžia, kad leidus sukauptus pinigus pasiimti iki pensijos ir daugiau nebekaupti, tikėtina, kad sukauptus pinigus žmogus bus išleis iš karto ir gaus mažesnę pensiją.
„Kaip ir bet kuriame kitame finansiniame įrankyje išsiimti iš investicijų pinigus yra pats blogiausias dalykas, nes darome žingsnį atgal“, – pabrėžė M.Dauksevičius.
„Sakykime, bus 2050 metai, tai prognozės rodo, kad „Sodros“ pensija sudarys apie 30 proc. buvusių pajamų.
Tai jeigu žmogus gauna 1000 eurų, tai reiškia, kad žmogus turėtų gauti apie 350 eurų pensiją. Tai jeigu jau ir dabartinės pensijos yra mažos, tai kas yra atsakingas, kad tas žmogus gautų didesnę pensiją?“ – kėlė klausimą T.Gudaitis.
Anot investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo, ministerijos siūlomi pakeitimai problemos neišspręs.
„Galbūt yra kiti sprendimai, ko politikai nutyli, kad reikia didinti mokesčius, kad reikia pensinį amžius, kad kažkaip reikės spręsti tas problemas. Dėl to, kad mažiau žmonių kaups, jų pensijos bus mažesnės“, – sakė jis.
Seimui patvirtinus, pensijų kaupimo pataisų projektas įsigaliotų kitąmet.
