L. Kukuraitis: tai stipriai supriešino žmones
Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pristatė planuojamus pakeitimus antrojoje pensijų pakopoje.
„Tokie pokyčiai iš esmės nereformuoja kaupimo sistemos, bet tai atliepia gyventojų pageidavimus. Nes jei žmonės kelia klausimus, vadinasi, jie turi nuogąstavimų ar abejonių, tad turime viską atliepti.
Stengiamės tai daryti, bet, žinoma, triukšmas ir įvairiausi skirtingų partijų pasiūlymai, vieni kitiems prieštaraujantys, nepadeda rasti bendro sprendimo. Sprendimą reikia rasti diskutuojant ir su kaupiančiais, ir su finansų institucijoms, svarbiausia, kad žmonės senatvėje nekentėtų nepritekliaus.
Demokratų frakcija kreipėsi ir į Konstitucinį teismą (KT) dėl tam tikrų išaiškinimų. Priimant pokyčius dėl antrosios pakopos būtų vertinga sulaukti ir KT sprendimo“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ teigė socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė.
SADM siūlo, kad sukaupusieji iki 10 807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – anuitetą ar vienkartinę. Iki šiol vienkartinę išmoką galėdavo gauti sukaupę tik iki 5 403 eurų.
Kitas pasiūlymas – atsisakęs dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime asmuo pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą. Susistabdžiusiems dalyvavimą automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas.
Taip pat naujai įtraukti asmenys per 3 mėnesius, kai kaupimas jau prasidėjęs, galėtų apsispręsti, nori visgi kaupti ar ne. Jei mažesnis atlyginimas dėl įmokų į pensijų fondus gyventojo netenkina ir jis nusprendžia antrojoje pakopoje nedalyvauti, o galbūt praleido informaciją apie įtraukimą ir kaupti jis nenorėjo, per 3 mėn. atsisakius kaupimo įmokos būtų grąžinamos.
Tačiau toks pokytis suteiktų daugiau laisvės tik naujai įtraukiamiems asmenims, o sistemoje nuo seniau esantys galimybių pasitraukti iš kaupimo pensijų fonduose ir toliau neturėtų. Visgi net ir naujai įtraukti po metų ar dvejų kaupimo nutraukti to taip pat negalėtų.
„Privalomo įtraukimo sprendimas buvo priimtas buvusios Vyriausybės, ministru būnant Linui Kukuraičiui. Praėjusi Vyriausybė ieškojo sprendimo, kaip padidinti kaupiančiųjų skaičių ir tas kaupimas tapo privalomu. Bet KT yra dėl to pasisakęs – tai neprieštarauja Konstitucijai“, – M.Navickienė priminė, kad toks sprendimas priimtas ne šios Vyriausybės.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, buves socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis priminė, kad anksčiau iš 1,4 mln. dalyvių aktyviai kaupė tik 400 tūkst. Tada ir buvo nuspręsta naudoti automatinį įtraukimą, bet visų lūkesčių jis neišpildė. Tikėtasi, kad aktyviai kaupti ims visi, bet šiuo metu tokių – 800 tūkst. Skaičius padvigubintas, bet pagrindinis tikslas nepasiektas.
„Tad dabar po ketverių metų galime aiškiai įvertinti rezultatus, ar tokia sistema suveikė, ar ne. Bet akivaizdu, kad automatinis įtraukimas greičiausiai daugiau gyventojų nebeįtrauks, nepavyks pasiekti tokio masiškumo, kokio norėjome. Antra – tai stipriai supriešino visuomenę. Tuo metu negalėjome numatyti, kaip žmonės elgsis, kaip reaguos, bet dabar po ketverių metų matome, kad žmonės yra pikti dėl taikomo automatinio įtraukimo. Taip būti negali, – portalui lrytas.lt pripažino klaidą L.Kukuraitis. – Ar toliau tęsis ši automatinio įtraukimo sistema, jau yra M.Navickienės ir dabartinės Vyriausybės pasirinkimas.“
L.Kukuraitis net pripažino, kad automatinis įtraukimas prisidėjo prie gyventojų nepasitikėjimo pensijų kaupimo fonduose sistema. Net teoriškai esant galimybei per tam tikrą laiką pasitraukti iš antrosios pakopos, pavyzdžiui, įrodžius, kad pranešimų apie įtraukimą gyventojas tikrai nematė, tokių atvejų, kada pasitraukti gyventojams pavyksta – vienetai. Tad, L.Kukuraičio manymu, visas šias klaidas dabar yra pats metas ištaisyti. Pavyzdžiui, būtų galima leisti gyventojams stabdyti įmokų pervedimą į fondus ne 12 mėn., kaip yra dabar, o neribotam laikui.
M. Navickienė: neturėjome tikslo reformuoti sistemos
M.Navickienė pripažino, kad ši Vyriausybė neturėjo tikslo reformuoti antrąją pensijų pakopą, ruošiamasi atlikti nebent kosmetinius pakeitimus, mat pati kaupimo sistema yra ilgalaikis procesas, todėl gana nuolat ją koreguoti.
„Per 20 metų ši sistema buvo keista jau 24 kartus. Tiek daug pokyčių neprisideda prie pasitikėjimo šia sistema“, – sakė ministrė.
Taip pat vis pasigirsta nuomonių, kad valdžia neva pataikauja pensijų fondams, bet M.Navickienė priminė, kad kaupimo pensijų fonduose sistema atsirado 2004 m. valdant socialdemokratams.
„Vadinasi, nuo pat 2004 m. kažkas kažkam dirba? Siūlyčiau kolegoms mažiau kalbėti apie tai, kas čia kam dirba, o priimti tokius sprendimus, kokių reikia Lietuvos gyventojams. Visos valdžios, visi politikai bando rasti sprendimą, padėsiantį žmogui sukaupti daugiau pajamų senatvėje“, – kalbėjo M.Navickienė.
Tačiau socialdemokratas Gintautas Paluckas kratosi tokių kalbų: „Tokia sistema, kokią turime dabar, neatsirado socialdemokratams valdant. Taip, 2004 m. socialdemokratai padarė klaidų, pavyzdžiui, „Sodros“ lėšos buvo pumpuojamos į privačias taupymo sąskaitas. Bet tos klaidos buvo ištaisytos. Ir priminsiu – valdant socialdemokratams jokio automatinio įtraukimo nebuvo ir buvo galimybė iš kaupimo pasitraukti.
Taip, pasitraukti buvo sudėtinga, galėta kreiptis į teismą ar kur kitur, bet tokia galimybė buvo. Ir ji buvo iki pat 2018 m., kada buvo įvestas automatinis įtraukimas tinkamai žmonių apie tai neinformuojant.“
Jis taip pat nemano, kad ir 24 pakeitimai yra per daug. Anot jo, tai tik – kosmetiniai pokyčiai, o vienintelė didelė reforma įvykdyta 2018 m. įtvirtinus automatinį įtraukimą.
Tačiau G.Paluckas pareiškė, kad, jo manymu, M.Navickienė apskritai nėra suinteresuota vykdyti kokias nors šios sistemos reformas.
„Ji siūlo tik kosmetinius pakeitimus, kurie esmės nekeičia. Tai, kas dabar vyksta, yra cirkas, tik imitacija, žmonių apgaudinėjimas, nes žmonės tikrai yra nepatenkinti, nori, kad nustotų juos automatiškai įtrauktinėti, nori kad jiems būtų grąžinta galimybė iš kaupimo išeiti.
Apskritai, ministrė balsavo prieš mano tris kartus teiktas pensijų kaupimo pataisas. Nuo pat 2021 m. balandžio iki dabar balsuoja prieš. Sakau tiesiai šviesiai – ministrė nenori jokio pokyčio, jokios reformos. M.Navickienei esama sistema tinka“, – portalui lrytas.lt komentavo politikas.
L.Kukuraitis neneigia, kad dažni pokyčiai pasitikėjimo nestiprina, tačiau šįkart jie būtini. Visgi dabartinės SADM siūlomos korekcijos, jo manymu, taip pat nesprendžia pagrindinės problemos. O svarbiausias klausimas lieka šis: kaip iš antrosios pakopos pasitraukti?
„Susidaro įspūdis, jog galvojama, kad viskas yra gerai ir reikia tik keletos nedidelių patobulinimų. Nors man norėtųsi kai ko daugiau nei tik vieno kito pakeitimo.
Apskritai ministerija labai vėlai sureagavo į žmonių nuogąstavimus. Tik dabar pateikė atsakymus ir tai taip pat prisideda prie nepasitikėjimo sistema, nes tie, kurie atsakingi už sprendimus – nereaguoja. Tada žmonės prisigalvoja, prisiskaičiuoja ir perdega. Jie net nebenori nieko girdėti apie pensijų fondus, tenori, kad jiems grąžintų pinigus. Toks ministerijos ir Lietuvos banko neveiksnumas tik didina grėsmę pensijų kaupimo sistemai“, – komentavo parlamentaras.
Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas antrosios pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę antros pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys antroje pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
