Maisto kainos per praėjusius metus Lietuvoje augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Kalbinti gyventojai sako, kad pigesnių produktų ieško ir už Lietuvos ribų.
„Būna pigesnių Latvijoje, Vokietijoje, kur papuola“, – teigė praeivis.
„Žemesnės kainos būna tik kai akcijas padaro, o šiaip didelių pokyčių tikrai nesimato. Tai stengiamės stebėti akcijas, ieškoti, kur pigiau, kokioje parduotuvėje, nes kainos, žinokit, tikrai neadekvačios, palyginti su atlyginimais“, – pareiškė „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinta moteris.
Tačiau Ž.Mauricas gerina ekonomines prognozes. Sako, kad blogiausio scenarijaus išvengta. Lietuva, atlaikiusi pandemiją, infliacijos ir energijos kainų šuolį, šiemet nepatyrė recesijos.
„Prėjusiais metais turėjome didesnį ne tik energetikos, bet ir bendrą kainų šuolį, tačiau kartu ir spartesnį gyventojų pajamų augimą.
Šiais metais turėsime mažesnį energetikos kainų šuolį, net kritimą, todėl infliacijos lygiai antroje metų pusėje susivienodins su ES vidurkiu“, – aiškino Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje maisto kainos jau pasivijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl joms sparčiai kilti nebėra kur.
„Manome, kad pavasarį kainos turėtų pradėti kristi ar bent jau stabilizuotis, o tam tikrų produktų, pavyzdžiui, pieno produktų, duonos gaminių, turėtų pradėti mažėti, nes, tarkime, duonos kainų kilimą labiausiai lėmė ne grūdinių kultūrų kainų augimas, o energetikos kainų šuolis“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo Ž.Mauricas.
Prekių kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad prekių pigimas – pervertinamas, mat parduotuvėse skaičiai rodo visai ką kita. „Mėsa brangsta, vištiena brangsta, kiaušiniai brangsta, duonos gaminiai taip pat toliau brangsta.
Tai yra verslas ir reikia, kad jo klausytojas, jo klientas jaustųsi ramiai, stabiliai, todėl ir sakoma, kad prekės pigs. Ar tai atspindi realią situaciją? Na, aš leidžiu sau abejoti“, – teigė pašnekovas.
Ž.Mauricas prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet turėtų sumažėti iki 7 proc. Tačiau ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nelinkęs sutikti su tokiomis optimistinėmis prognozėmis.
„Didelio sulėtėjimo nematau, o nematau todėl, kad keičiasi infliacijos struktūra, tai ypač matosi euro zonoje. Atmetus energetikos ir maisto produktų kainas, infliacija euro zonoje spartėja dėl paslaugų kainų augimo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė A.Izgorodinas.
Brangstančias paslaugas pastebi ir gyventojai.
„Stengiuosi laviruoti, nes jei eisiu į parduotuvę ir pirksiu bet ką, o tada dar norėsiu į kirpyklą ar kavinę, tai viskam pinigų neužteks“, – kalbėjo moteris.
„Į kirpyklą nuėjusi supratau, kad geriau gal pati pasidažysiu“, – sakė ir kita moteris.
Taigi, nepaisant to, kad žaliavų kainos krenta dėl dabartinės panikos finansų rinkose, A.Izgorodinas nesitiki didelio infliacijos sulėtėjimo. Jo nuomone, infliacija sulėtėtų tada, kai į euro zoną įžengtų krizė, padidinanti nedarbo lygį, dėl kurio mažėtų atlyginimai.
Per vasarį kainų lygis Lietuvoje padidėjo 0,6 proc. Metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės.
