Pristatydama mokesčių reformos apmatus ministrė užsiminė apie ketinimus sutvarkyti vadinamąjį gyvulių ūkį, apie kurį kalbama seniai. Galvoje turimi individualios veiklos ir darbo pagal sutartis apmokestinimo skirtumai.
Jie yra išties reikšmingi: tūkstantį eurų į rankas uždirbantis žmogus darbdaviui atsieina mažiausiai 1,7 tūkst. eurų, o besiverčiantis individualia veikla tiek mokesčiams, tiek „Sodros“ įmokoms gali skirti vos apie penktadalį pajamų.
Ministerijos ilgai rengtame projekte numatyta, kad 2026 m. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas dirbantiems su individualios veiklos pažyma turėtų siekti nuo 5 iki 20 proc. (dabar – nuo 5 iki 15 proc.), taip pat keistųsi ir įmokos „Sodrai“ – jos augtų. Iš esmės tai teisinga, nes mažinami apmokestinimo skirtumai, be to, savarankiškai besiverčiantiems būtų numatyta daugiau garantijų iš „Sodros“ pusės.
Bet yra keletas svarbių niuansų. Antai siūloma jau nuo kitų metų sumažinti prezumpcinių sąnaudų (tokių, kurias galima nurašyti iš karto ir mokesčiai nuo jų neskaičiuojami) dydį nuo 30 iki 20 proc.
Tikėtina, kad savarankiškai dirbantis asmuo tokiu atveju stengsis jau dokumentais pagrįsti kuo didesnes sąnaudas, mokesčių inspektoriams pagausės darbo jas tikrinant, o pačių mokesčių vargu ar bus surinkta daugiau.
Antra, individualios veiklos, kuria užsiima per 100 tūkst. šalies gyventojų, sektoriuje iš esmės įvedami progresiniai mokesčiai. Juk jei toks įstatymas bus priimtas, uždirbus nuo 10 tūkst. iki 35 tūkst. eurų per metus dėl mokestinio kredito taikymo, augant pajamoms nuo 10 tūkst. eurų iki 35 tūkst. eurų per metus palaipsniui augtų taikomas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 5 iki 20 proc., priklausomai nuo to, kokios yra apmokestinamosios pajamos.
Finansų ministerijos teigimu, dėl tokių pokyčių net 75 proc. besiverčiančių individualia veikla padėtis iš esmės nepasikeistų, o mokesčiai išaugtų tik gaunantiems gerokai didesnes pajamas. Tik kur tuomet lygybė?
„Tai pavadinčiau progresinių mokesčių įvedimo reforma, nes dabar ir versle atsiras progresiniai mokesčiai. Taip bus iškraipoma mokestinė sistema“, – tvirtino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A.Romanovskis, turėdamas galvoje skirtingą numatomą individualios veiklos apmokestinimą.
Be GPM pokyčių, dirbantiems savarankiškai „Sodros“ įmokos bus skaičiuojamos nuo 90 proc. pajamų, nors dabar kai kuriais atvejais taikomas 50 proc. dydis. Akivaizdu, kad jiems mokesčių našta didės. Tad dažnu atveju gali tekti rinktis kitokią verslo formą – mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ar verslo liudijimo.
Beje, būtent pastarųjų naikinti valdantieji kol kas nesiryžta, nors seniai yra raginami. Tik numatyta, kad su verslo liudijimu bus galima per metus gauti ne daugiau kaip 20 tūkst. (dabar – 45 tūkst.) eurų pajamų, o paslaugos nebegalės būti teikiamos įmonėms, tik gyventojams. Tokie pakeitimai, žinoma, neapsieis be ginčų, juolab kad gali įsitraukti ir lobistai, kurių dalis irgi dirba savarankiškai.
Bet yra ir tokių siūlymų, kurie Seime greičiausiai bus priimti. Tarp tokių – lengvatos pelno reinvestavimui, mokslo ir tyrimų veiklai, ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo pakeitimai.
Taip pat ir idėjos sukurti savarankiškai dirbantiems verslininkams atskirą sąskaitą, į kurią jie gautų pajamas, mokesčiai būtų automatiškai nuskaičiuojami, o deklaracija būtų pateikiama automatiškai.
Mintis dėl investicinės sąskaitos, kurią atsidaręs gyventojas galėtų investuoti, o gaunama grąža būtų apmokestinama, kai viršys 500 eurų per metus ribą, yra nebloga, tačiau su trūkumais. Mat numatyta, kad didžiausia taip investuojama suma siektų 10 tūkst. eurų per metus. Prakutusiems investuotojams ji akivaizdžiai menkoka.
Kol kas visiškai nesuprantama kebeknė dėl numatomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Jo tarifas būtų susietas su savivaldybės NT vertės mediana: jos neviršijanti dalis neapmokestinama, siekiančiai nuo 1 iki 2 medianų taikomas 0,06 proc. tarifas, didesnei – 0,1 proc.
Vadinti visuotiniu mokesčiu to niekaip negalima, nes, anot Finansų ministerijos, jį mokės tik maždaug pusė gyventojų, o vidutinė metų įmoka būtų itin kukli – 14 eurų.
„Tokiam NT mokesčiui Seimas tikrai nepritars.
Vien dėl tokių keistenybių, kad jei esi deklaravęs gyvenamąją vietą, tai už tą nekilnojamąjį turtą moki mokestį, o jeigu turi dar antrą ar trečią būstą, tai dėl mokesčio jau sprendžia pati savivaldybė“, – stebėjosi buvęs premjeras parlamentaras A.Butkevičius.
Apskritai susidaro įspūdis, kad NT mokestis su kitais mokestiniais pasiūlymais pateiktas „iš reikalo“. Taip greičiausiai ir yra.
Juk net Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen pripažino, kad NT mokestis susijęs su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo išmokomis Lietuvai. Jos buvo sumažintos, nes mūsų šalis nepradėjo kai kurių numatytų reformų, tarp jų ir dėl NT mokesčio.
Dabar skubama jas įregistruoti Seime, kad tolesnės išmokos plauktų be kliūčių.
Tačiau ar toks skubos darbas subrandins norimų vaisių? O pati mokesčių reforma, regis, bus smarkiai koreguojama, nes daliai jos nuostatų nepritaria net konservatorių koalicijos partneriai.
