Sunku patikėti tuo, ką deklaravo vykdantys individualią veiklą: ar tikrai specialistai uždirbo mažiau nei pensininkai?

Vyriausybės siūlomoje mokesčių reformoje nuo 2026-ųjų siūloma suvienodinti individualia veikla užsiimančiųjų ir samdomų darbuotojų mokesčius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad nerimauti čia nėra dėl ko, esą tarp individualia veikla užsiimančių žmonių nemažai tokių, kurie gauna dideles pajamas ir moka santykinai mažus mokesčius.

Vyriausybės siūlomoje mokesčių reformoje nuo 2026-ųjų siūloma suvienodinti individualia veikla užsiimančiųjų ir samdomų darbuotojų mokesčius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybės siūlomoje mokesčių reformoje nuo 2026-ųjų siūloma suvienodinti individualia veikla užsiimančiųjų ir samdomų darbuotojų mokesčius.<br>V.Skaraičio nuotr.
GMP didėtų palaipsniui – nuo 15 iki 20 proc. Jis paliestų vos 25 proc. žmonių, vykdančių individualią veiklą.<br>Feisbuko nuotr.
GMP didėtų palaipsniui – nuo 15 iki 20 proc. Jis paliestų vos 25 proc. žmonių, vykdančių individualią veiklą.<br>Feisbuko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 28, 2023, 4:56 PM

„Apie mokesčių pertvarką geriausia kalbėti faktais, o ne emocijomis ir spekuliacijomis, kurių netrūksta ypač dėl siūlymų koreguoti individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimą“, – pirmadienį feisbuke skelbė M.Lingė.

Jis priminė, kad gyventojų pajamų mokestis (GMP) didėtų palaipsniui – nuo 15 iki 20 proc. Jis paliestų vos 25 proc. žmonių, vykdančių individualią veiklą.

„O kas konkrečiai slypi už tų procentų, kuriuos paliestų ir kurių nepaliestų GPM tarifo didinimas? Ar tikrai tie, kurie garsiai nerimauja, turi pagrindo tokiam nerimui ir ar tas garsus nerimas yra teisingas? Taigi maksimalus GPM tarifas (20 proc.) būtų taikomas uždirbantiems daugiau kaip 35 tūkst. eurų per metus apmokestinamųjų pajamų. Kitiems dėl taikomo mokestinio kredito tarifų didėjimas būtų mažesnis, o uždirbančių iki 10 tūkst. per metus – GPM didinimas nepaliestų“, – komentavo M.Lingė.

Anot jo, tų, kurie deklaruoja uždirbantys iki 10 tūkst. eurų per metus, Lietuvoje yra išties nemažai.

„Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čirbienė prašo: „jūs man parodykite individualią veiklą vykdantį asmenį, kuris uždirba pagal pažymą mažiau kaip 10 tūkst. eurų per metus“. Kai prašo, tai kodėl neparodyti? Prašome: pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2021 m. deklaracijų duomenis, iš beveik 206 tūkst. individualią veiklą registravusių asmenų 182 tūkst. deklaravo, kad apmokestinamos pajamos nesiekia 10 tūkst. eurų“, – komentavo BFK pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad yra ir tokių, kurie gauna dideles pajamas, bet moka santykinai mažus mokesčius.

„Per 2021 m. individualią veiklą vykdantys išviso deklaravo 4,7 milijardų eurų apyvartos, iš kurių 1,9 milijardų gavo asmenys, per mėnesį gaunantys virš 15 tūkst. eurų pajamų. Taip, ši grupė labai nenorėtų tarifų didinimo, bet ar tai teisinga – spręskite patys“, – tvirtino M.Lingė.

Įraše jis nurodė, kad nemaža dalis tokių verslininkų apskritai nurodo, kad uždirba vos 5 tūkst. eurų per metus.

„Sunku patikėti, kad net 26 proc. pagal individualią veiklą plušančių Lietuvos teisininkų (1122), 83 proc. Lietuvos draudimo brokerių (3958), 80 proc. reklamos agentūrų srityje dirbančių (3132), 75 proc. viešųjų ryšių specialistų (693) gauna 5 tūkst. eurų nesiekiančias pajamas per metus. Per metus! O dar atskaičius mokesčius – kaip jie pragyvena?

2021 metais būtinojo stažo neturintis pensininkas gavo didesnę pensiją nei teisininkas, draudikas, viešųjų ryšių ar reklamos specialistas pajamų? Tiesa, visos šios prielaidos teisingos, jei individuali veikla – vienintelis pajamų šaltinis“, – rašė BFK pirmininkas.

„Gerbiamieji, galime ir toliau ignoruoti faktus, pasigarsinti populizmą, dar dešimtmečius nusispjauti į tarptautines organizacijas, tačiau tokia elgsena ir toliau didins pajamų nelygybę ir skurdą. Šiandien galime rinktis: arba ir toliau užsiiminėti politine matematika arba žengti žingsnį teisingesnės sistemos link – subalansuojant mokesčių naštą, didinant socialines garantijas individualiai dirbantiems, tvariau užtikrinant bazinės pensijos, kuri mokama iš Valstybės biudžeto, finansavimą iš GPM mokesčio“, – pridūrė M.Lingė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.