Indėlių palūkanos galėtų augti greičiau, jei ne viena priežastis – prie to prisidėjo patys gyventojai

Paskatas kredito įstaigoms kelti indėlių palūkanų normas toliau slopina istoriškai didelė kredito įstaigose laikoma namų ūkių ir įmonių indėlių suma, pastebi Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas Daumantas Skinkys.

Paskatas kredito įstaigoms kelti indėlių palūkanų normas toliau slopina istoriškai didelė kredito įstaigose laikoma namų ūkių ir įmonių indėlių suma.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Paskatas kredito įstaigoms kelti indėlių palūkanų normas toliau slopina istoriškai didelė kredito įstaigose laikoma namų ūkių ir įmonių indėlių suma.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Paskatas kredito įstaigoms kelti indėlių palūkanų normas toliau slopina istoriškai didelė kredito įstaigose laikoma namų ūkių ir įmonių indėlių suma.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Paskatas kredito įstaigoms kelti indėlių palūkanų normas toliau slopina istoriškai didelė kredito įstaigose laikoma namų ūkių ir įmonių indėlių suma.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 3, 2023, 10:39 AM

Kaip nurodoma jo komentare, 2023 m. vasarį privačiojo ne finansų sektoriaus kreditavimo tendencijos toliau atspindėjo griežtėjančią Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politiką – kredito ciklas akivaizdžiai krypo žemyn.

„Nors didėjanti bazinė palūkanų norma vis ryškiau persiduoda naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normoms, atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus terminuotuosius indėlius ir paskolas, tebėra didelis. Paskatas kredito įstaigoms kelti indėlių palūkanų normas toliau slopina istoriškai didelė kredito įstaigose laikoma namų ūkių ir įmonių indėlių suma“, – dėstė jis.

D. Skinkys pastebėjo, kad po staigaus kryčio ankstesnį mėnesį, metinis paskolų įmonėms portfelio augimo tempas vasarį ir toliau lėtėjo (sudarė 9,8 proc.), vis artėdamas prie 5,7 proc. siekiančio euro zonos vidurkio.

„Nors portfelio augimo tempą teigiamai veikė aukštas infliacijos lygis, griežtėjančios pinigų politikos poveikis buvo stipresnis: naujų paskolų palūkanų normai šoktelėjus net iki 5,4 proc., įmonių kreditavimas nuosekliai slopo. Metinė naujų paskolų srauto vertė traukėsi septintą mėnesį paeiliui (sumažėjo 17,8 proc.), o suteiktų paskolų skaičius buvo 5,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Įmonių paskolų srauto vertė sudarė 189,1 mln. eurų ir grįžo į prieš dvejus metus buvusį lygį“, – rašė jis.

Ekonomistas nurodė, kad paskolų namų ūkiams portfelio metinė augimo sparta stabilizavosi (sudarė 10 proc.), tačiau toliau gerokai viršijo 3,7 proc. siekiantį euro zonos vidurkį.

„Iki 4,9 proc. ūgtelėjusi naujų paskolų palūkanų norma ir suprastėję būsto rinkos dalyvių lūkesčiai neigiamai veikė būsto paskolų srautą. Naujų būsto paskolų skaičius vasario mėn. buvo 25,9 proc. mažesnis nei prieš metus, o paskolų srauto vertė smuko per 16,5 proc. Kita vertus, vartojimo ir kitais tikslais suteiktų paskolų metinis srautas šiek tiek ūgtelėjo (sudarė 21,7 proc.), o jų skaičius paaugo 1,3 proc.

Vasarį pirmąkart per pastarąjį pinigų politikos griežtinimo ciklą naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos namų ūkiams per mėnesį pakilo daugiau nei paskolų palūkanų normos. Nepaisant to, atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus terminuotuosius indėlius ir paskolas, tebėra didelis.

2022 m. birželį – 2023 m. vasarį būsto paskolų palūkanų normos namų ūkiams pakilo 2,8, o sutarto termino indėlių palūkanų normos padidėjo gerokai mažiau – per 1,1 proc. punkto. Tuo pačiu laikotarpiu įmonių paskolų palūkanų normos pakilo per 2,1, o terminuotojų indėlių – 1,5 proc. punkto.

Mažesnis palūkanų normų atotrūkis įmonių segmente rodo, kad įmonės turi didesnę derybinę galią tariantis dėl indėlių palūkanų normų“, – dėstė jis.

D. Skinkys pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais šiek tiek padidėjo įmonių terminuotųjų indėlių likučio dalis, o namų ūkių ji tebebuvo stabili.

„Namų ūkių terminuotieji indėliai vasarį sudarė 17,8 proc. (0,3 proc. p. prieaugis nuo 2022 m. birželio mėn.), o įmonių – tik 5,8 proc. (4,1 proc. p. prieaugis minėtu laikotarpiu) indėlių portfelio. Po septynerių metų pertraukos vasarį kredito įstaigos pradėjo namų ūkiams mokėti nebe nulines palūkanas (0,02 proc.) už vienadienius indėlius. Įmonės už šios rūšies indėlius gavo 0,14 proc. metinę grąžą.

Vertinant pagal kredito įstaigose laikomus indėlius, pažymėtina, kad privatusis ne finansų sektorius tebėra itin likvidus. Bendras namų ūkių ir įmonių paskolų ir indėlių santykis apžvelgiamu laikotarpiu šiek tiek ūgtelėjo, tačiau tebebuvo istoriškai žemo lygio (75,9 proc.).

Metinė namų ūkių indėlių augimo sparta vasarį padidėjo (sudarė 5,1 proc.), o bankuose laikomų indėlių suma per mėnesį paaugo 0,1 mlrd. ir pasiekė 21,1 mlrd. eurų. Kartu, slopstant kreditavimui, įmonių indėlių suma nukrito 0,2 mlrd. ir sudarė 10,2 mlrd. eurų. Metinis įmonių indėlių augimo tempas buvo 12,9 proc.“ – rašoma Lietuvos banko ekonomisto komentare.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.