Kaip pasakojo moteris, ji gyvena dviejų kambarių bute, todėl vietos daržovių auginimui atranda ant palangių ir balkone. Jau antrus metus ji namuose augina įvairias žoleles, salotų lapus, svogūnus ir pomidorus.
„Daug priežiūros nereikia. Sezono pradžioje užsiperku sėklų, geresnės žemelės, šiek tiek trąšų ir palieku augti vazonėliuose“, – sakė Danguolė.
„Lietuvos ryto“ televizijos kalbinti prekybininkai pastebi – žmonės labiausiai domisi pomidorų, agurkų, kopūstų, svogūnu ar ridikėlių sėklomis.
Pinigus leidžia ne tik sėkloms
„Ermitažo“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorė Kristina Monkevičienė patikino, kad pastaruosius metus tendencingai auga sodo prekių pardavimai visuose miestuose, kuriuose yra šios parduotuvės.
„Pirkėjai vis labiau domisi organinėmis trąšomis, dairosi įvairesnių ir labiau atitinkančių interjero tendencijas vazonų“, – komentare rašė atstovė.
Parduotuvių „Žalia stotelė“ atstovai taip pat pasidalijo, kaip atrodo sodininkystės ir daržininkystės prekių susidomėjimas bei kainos. Atstovai apžvelgė, kokias tendencijas pastebi dėl vazonų, trąšų ir žemės pardavimų.
Kaip teigė „Žalia stotelė“ produktų vadovas Augis Monkevičius, pernai visų tiekėjų vazonų kainos pakilo trečdaliu, o kai kuriais atvejais – kur kas daugiau.
„Tai turėjo įtakos pardavimams, nebuvo planuoto iš anksčiau augimo, bet bendrai paėmus 2021 ir 2022 metus, pardavimai išliko stabilūs. Pagal miestus išskirti būtų sudėtinga, nes ir gyventojų koncentracija visur skirtinga. Žmonės visoje Lietuvoje sodina ir augina augalus“, – dėstė atstovas.
Trašų pirkimo kainos taip pat išaugo daugmaž trečdaliu. Rosvaldas Liučvaitis, bendrovės produktų vadovas, aiškino, kad pasikeitė perkamų trąšų struktūra.
Pastebima, kad siekiant sutaupyti pirkėjai įsigyja pilnus ir kompleksines mineralinio tręšinio prekes. Pavyzdžiui, yra tam tikros trąšos su elementais, kurie veikia beveik visu daržovių vegetaciniu laikotarpiu.
„Trąšas stengiamasi pirkti didesnėmis pakuotėmis, nes jos turi ilgą galiojimo terminą ir santykinė kilogramo kaina yra mažesnė“, – įžvalgomis dalijosi R.Liučvaitis.
Pastebima, kad auga organinių trąšų ir organinių tręšiamųjų produktų paklausa, mat formuojasi pirkėjų požiūris, kad efektyviam tręšimui reikia tiek organinių, tiek mineralinių trąšų.
Apžvelgdama žemes ir durpes gėrybių auginimui, įmonės produktų vadovė Eglė Petkevičiūtė įvardijo, kad žemių pirkimo kainos kilo daugiau nei trečdaliu, kilo ir durpinių substratų kainos, kurias didino Lietuvos ir užsienio tiekėjai.
„Brango ne tik pačios durpės savikaina, bet ir plastikinės pakuotės, logistika – žemės sunkios, užima daug vietos, tad logistikos kaštai sudaro didelę dalį savikainos.
Žemių kategorijos pardavimai mūsų tinkle pastaruosius metus augo – tiek kompostai, tiek žemės, biohumusas, substratai“, – tendencijas įvardijo atstovė.
Ar tikrai galima sutaupyti?
Žmonių noras patiems užsiauginti maistą padidėjo dar nuo pandemijos pradžios. Karališkosios sodininkų draugijos sodininkystės direktorius Timas Upsonas BBC teigė, kad nuo pandemijos pradžios pastebima „didelė tendencija“, kad žmonės patys augina maistą.
„Tikėtina, kad ši tendencija didės, nes tai yra reakcija į vaisių ir daržovių trūkumą šalyje ir į tai, kad žmonės ieško įvairių būdų, kaip sutaupyti pinigų, kad neatsiliktų nuo pragyvenimo išlaidų“, – sakė jis.
Tiesa, iš pradžių gali tekti kiek pakratyti pinigines vazonams, specialioms žemėms, trąšoms, sodininkystės priemonėms ar pačioms sėkloms. Kas neapsieina be keliasdešimt eurų, o kas be šimtų.
Štai šnekinta penkių vaikų mama Nicky Berry pasakojo, kad išleido apie 250 svarų sterlingų įrangai ir kitoms sodininkystės reikmėms, kad savo namuose įsirengtų darželį.
Moteris bandė auginti daržoves per koronaviruso pandemiją, bet „tai buvo šiek tiek katastrofa“, todėl bando antrą kartą.
„Pamačiau visas tuščias prekybos centrų lentynas ir pagalvojau, kad šį kartą padarysiu tai tinkamai, – sakė ji.
„Tai malonus tarpusavio ryšys, o ir skonis geresnis, todėl laikau tai privalumu“, – BBC pridūrė ji.
