Pensija užstrigo svetur
Lietuvė Vilma (tikrasis vardas ir pavardė reakcijai žinomi – red. past.) į Lietuvą grįžti nusprendė visai neseniai. Iki tol ilgus metus gyveno JK. Ten kaupė pensiją.
„Turėjau neblogą darbą, tai ir atlyginimas buvo atitinkamas. Didėjant atlyginimui, didėjo ir pensijos kaupimas. O pensijos kaupimas JK prieš kelerius metus tapo privalomas“, – portalui lrytas.lt pasakojo Vilma.
Pensijos kaupimo sistema JK skiriasi nuo lietuviškosios. Ten vyrauja profesiniai pensijų fondai, į kuriuos dalį pinigų moka gyventojas, dalį – jo darbdavys.
„Kai su šeima nusprendėme, kad norime grįžti į tėvynę, susidūrėme su dilema: ką daryti su tais sukauptais pinigais? Susisiekiau su fondu, kuriame kaupiu. Paklausiau, ką daryti. Man buvo pasakyta, kad galiu pervesti pinigus į kitą patvirtintą pensinį fondą užsienyje arba JK“, – sakė Vilma.
Bėda ta, kad Lietuvoje tokių fondų, kurie būtų patvirtinti JK, nėra.
„Pradėjau žiūrėti, kokie yra patvirtinti pensiniai fondai ir labai nustebau. Latvijoje yra du patvirtinti pensiniai fondai: SEB ir „Swedbank“, o Lietuvoje nėra nė vieno. Tai paradoksalu, nes šiuos bankus turime ir Lietuvoje. Nepasakyčiau, kad tarp jų yra labai didelis skirtumas. Kaip supratau, procesas fondui būti patvirtintam nėra labai sudėtingas: yra sąlygos, kurias reikia atitikti“, – svarstė tautietė.
Ji pasakojo bandžiusi susisiekti ir su SEB banku. Jų atstovai esą atrašė, kad kol kas tokios paslaugos Lietuvoje neplanuoja.
„Pensinių fondų Lietuvoje požiūris man atrodo keistas. Logiškai svarstant, juk lėšos atkeliauja iš užsienio pensinių fondų į jūsų fondus. Juk čia papildomos lėšos. Kodėl to nepadarius? Man tai atrodo nesuprantama“, – kalbėjo pašnekovė.
„Išeina taip, kad tie pinigai užstrigo JK. Ten – keliolika tūkstančių eurų. Aš su tais pinigais nieko negaliu daryti, negaliu jų išsiimti, iki kol man sueis 55 metai“, – skundėsi pašnekovė.
Didžiausia bėda ta, kad sukauptų lėšų kiekvieną mėnesį vis mažėja – moteris turi mokėti mokesčus įmonei, kuri administruoja jos kaupiamą pensiją.
„Jokių įplaukų nebeliko, tik išplaukos, todėl, kad moku procentą nuo sukauptų lėšų bei administravimo mokesčius įmonei, kuri administruoja pinigus. Be to, dėl infliacijos pinigai nuvertėja. Pasiskaičiavau, kad iki kol man sueis 55 metai, pinigų nebeliks. Jau per porą metų sukaupta suma sumažėjo apie 30 proc.“, – sakė Vilma.
Ji tiki: į panašią situaciją pakliuvusių yra nemažai.
„Kyla klausimų, kodėl nebandoma žmonėms palengvinti kaupimo? Manau, yra daug tautiečių, kurie grįžta į tėvynę. Jei situacija pasikeistų, žmonės būtų jei ne paskatinti, tai bent jau neatgrasyti grįžti“, – šnekėjo moteris.
Riboja įstatymai ir sistemų skirtumai
Situaciją pakomentuoti sutiko bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Tadas Peciukevičius. Jo teigimu, galimybę pervesti JK sukauptas lėšas į Lietuvos SEB pensijų fondus riboja įstatymai ir pensijos kaupimo sistemų skirtumai.
„Antros pakopos fondai Lietuvoje kuriami tik įstatymų pagrindu, o galimybė perkelti lėšas iš užsienio fondų įstatyme numatyta tik Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams“, – teigė T.Peciukevičius.
Skirtumų yra ir kalbant apie trečios pakopos pensijų fondus, todėl pinigų nepavyktų perkelti ir čia.
„Pavyzdžiui, JK asmuo negali atsiimti sukauptų lėšų iki 55 metų, o Lietuvoje trečios pakopos sistema veikia taip, kad paimti lėšas nėra draudžiama“, – tikino T.Peciukevičius.
Visgi jis pridūrė: užsienyje sukauptų lėšų perkėlimo į Lietuvos fondus paklausa išties auga.
„Teigiamai vertintume Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „Sodros“ iniciatyvą organizuoti diskusijas dėl laisvesnio sukauptų lėšų judėjimo ir dėl sprendimų, galinčių padidinti galimybes gyventojams kaupti pensijai papildomai“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis aiškino panašiai: pensijų turto pervedimas į Lietuvą yra reglamentuojamas nacionaliniais teisės aktais bei tarpvalstybiniais susitarimais.
„Kadangi atskirų šalių pensijų sistemos yra skirtingos, savo įsipareigojimus užsienio pensijų fondai kitoje šalyje savo klientui paprastai yra pasiryžę vykdyti maksimaliai panašiausiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta. Šiuo atveju susiduriame su situacija, kad gyventojas užsienyje kaupė profesiniame pensijų fonde, o Lietuvoje tokio fondo atitikmens neturime.
Sunkiai įsivaizduojame, kad tikslines, atidėto naudojimo lėšas valdantis pensijų fondas tiesiog jas pervestų į kliento einamąją sąskaitą kitoje valstybėje. Bet kokiu atveju manytume, jog pensijų kaupimas neturėtų būti diskredituojamas, eiliniam piliečiui nesudarant patogaus būdo persivesti lėšas į Lietuvą, o reikalingi teisės aktai turėtų būti priimti“, – pabrėžė T.Gudaitis.
Netiki, kad kas nors spręs
Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresniojo teisininko Luko Paltaražinsko vertinimu, tokia padėtis apsunkina emigrantams kelią grįžti atgal į Lietuvą.
„Išties kebli situacija. Ne pirma Vyriausybė viešai teigia, jog sieks užtikrinti, kad kuo daugiau emigrantų grįžtų į Lietuvą. Tuo tarpu ši pensijų fondų problema, beje, egzistuojanti jau ne vienerius metus, lieka vis neišspręsta.
Fondai sako, kad galimybės priimti užsienyje sukauptas lėšas nėra dėl netobulų teisės aktų, tuo tarpu Vyriausybės atstovai tikina, kad tokios galimybės nėra, nes nėra tinkamų fondų“, – portalui lrytas.lt komentavo L.Paltaražinskas.
Jo įsitikinimu, Lietuvos fondai reemigrantų pinigus priimtų mielu noru, tačiau tam reikalinga speciali įstatyminė bazė.
„Negalima teigti, kad tokios įstatyminės bazės nėra, kadangi tam tikriems asmenims sukauptas lėšas perkelti yra įmanoma, pavyzdžiui, įvairiems Europos Sąjungos institucijų darbuotojams. Deja, tokia galimybė kol kas suteikta tik jiems. Tuo metu migravimas tarp JK, Latvijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos fondų yra laisvai įmanomas, o štai Lietuvoje stringa“, – pabrėžė teisininkas.
Visgi L.Paltaražinskas pripažino: vilties, kad artimiausiu metu kas nors keisis, mažai.
„Jeigu Vyriausybė tikrai siektų emigrantų susigrąžinimo, tikėtina, kad šią problemą siektų išspręsti. Deja, tokių pokyčių šiuo metu tikėtis nemanau, kad vertėtų. Kol kas Vyriausybė bus stipriai užsiėmusi mokesčių reforma, kuri iš dalies netiesiogiai liečia ir kaupimą antrosios pakopos fonduose“, – šnekėjo teisininkas.
„Dažnai Vyriausybės atstovų patarimas būna pinigus, esančius užsienio fonduose, išsiimti ir pervesti į pensijų fondus Lietuvoje. Toks pasiūlymas yra neįtikėtinai ciniškas, kadangi dažnai tokia galimybė iki tam tikro amžiaus apskritai nėra įmanoma, o jeigu įmanoma, dažnai tokios lėšos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu“, – tęsė jis.
Todėl emigrantams šiuo metu nelieka nieko kito, tik laikyti pinigus užsienyje, o sulaukus atitinkamo amžiaus išsiimti.
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ partnerė ir advokatė Ingrda Steponavičienė antrino: norint pervesti pinigus į Lietuvos pensijų fondus, vien bankų iniciatyvos neužteks.
„Tokios galimybės įstatyme tiesiog nėra. Tai – labai aktuali tema, nes žmonės grįžta ar nori grįžti į Lietuvą“, – teigė I.Steponavičienė.
