Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“.
Ragina didinti pensijas
R.Lazutka priminė, kad anksčiau Skandinavijoje pensijų sistema buvo kitokia. Nebūdavo svarbu, žmogus gyvenime dirbo ar nedirbo, kiek uždirbo, pensiją visi gaudavo vienodą.
„Valstybė visus remdavo vienodai, nes tai buvo laikyta ne užmokesčiu už darbą, o tiesiog pensija“, – paminėjo jis.
Vėliau, kaip aiškino R.Lazutka, pradėtos kurti panašios į dabartines darbdavių pensijų sistemos.
Kad dabartinės pensijos yra mažos, profesorius neneigia, tačiau antrajai ir trečiajai pensijų pakopai taip pat nepritaria. Anot jo, vertėtų tiesiog didinti pensijas.
„Gerovės valstybė nėra tokia globėja, kad galėtų užtikrinti žmogaus klestėjimą, ji užtikrina tam tikrų bazinių poreikių patenkinimą.
Tad gerovės valstybėje ir turime „Sodros“ pensijų sistemą, užtikrinančią žmonėms tam tikrą vartojimo lygį senatvėje ar tapus neįgaliu. Nors vidutinė pensija yra prie skurdo ribos, tai ta pensija tikrai nėra pakankama.
Jeigu norime didesnių pensijų, reikia daugiau finansuoti „Sodros“ sistemą. Jei norime, kad žmonės gautų daugiau pinigų, reikia įdėti daugiau pinigų. Pavyzdžiui, Danijoje pensijų finansavimui skiriami 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvoje – 6,5 proc. Štai ir skirtumas“, – komentavo R.Lazutka.
Kaip jis teigė, „užtenka apsiriboti prievartiniu „Sodros“ kaupimu“, o antroji ir trečioji pensijų pakopa turi būti kiekvieno asmeninis pasirinkimas: „Tai kaip ir prievartinis viešojo transporto paslaugų užtikrinimas, bet žmonės gali važinėti ir dviračiais, paspirtukais, automobiliais. Tai – jau nebe valdžios reikalas. Taip ir su taupymu turėtų būti.“
Retas skurstantis turi aukštąjį išsilavinimą
Kalbėdamas apie skurdą, R.Lazutka paminėjo, kad skurdo ribą aukštą išsilavinimą turintieji pasiekia retai, galbūt tokių yra tik apie 2–3 proc. Jo teigimu, universitetą baigę žmonės, jei ir pasiekia skurdo ribą, greitai su šia situacija susitvarko, susiranda darbą ir gauna pakankamas pajamas.
„Lietuvoje išsilavinimas duoda gana didelę grąžą. Atsižvelgiant į atlyginimus, baigusių universitetą žmonių atlyginimų vidurkis yra kone dvigubai didesnis negu nebaigusiųjų. Palyginti su kitomis šalimis, tai – gera situacija.
Ir išgirsdavome dažnai, kad po diplomų įteikimo kone 50 proc. žmonių eidavo į Užimtumo tarnybą, bet pažiūrėkime, kiek tarp tų bedarbių yra išsilavinimą turinčių 40-mečių. Paprastai universitetinį išsilavinimą turintys žmonės susitvarko savo gyvenimą.
O kokios alternatyvos nestudijuojant? Dirbti padavėjais, valytojais? Nėra daug tokių darbų, kad būtų galima uždirbti daugiau nei minimalią algą“, – teigė profesorius.
Visgi turime kitą problemą – Lietuvoje mokęsis jaunimas vėliau išvažiuoja į užsienį dirbti, vyksta „protų nutekėjimas“. Tai nuskausmina pačią šalį, mat už finansuotas studijas, mokslą Lietuva negauna nieko, jei žmonės emigruoja.
„Jie tada grąžina viską tai šaliai, iš kurios nieko negavo“, – paminėjo ekonomistas.
R.Lazutka viliasi, kad situacija ims keistis, mat anksčiau atlyginimai Lietuvoje nuo kitų šalių skirdavosi 4–8 kartus, o dabar artėjame prie to, kad skiriasi apie 2 kartus. Tai gali priversti žmones pasvarstyti, ar tikrai verta išvažiuoti.
„Pavyzdžiui, nėra daug vokiečių, kurie dirba Prancūzijoje, arba prancūzų, dirbančių Vokietijoje. Gal tik kokie 3 proc.“ – sakė jis.
