Lietuvių realybė – kad išgyventų, dirba ir tris darbus: „Darbdaviai vieną dieną turėtų atsibusti“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė: Lietuvos darbdaviai turi pasikeisti. Pasak jos, šiuo metu dauguma jų trokšta išsunkti darbuotoją iki paskutinio lašo. „Darbdaviai vieną dieną turėtų atsibusti“, – rėžė ji.

Pasak I.Ruginienės, orientavimasis į darbuotojų gerovę turėtų būti tiek darbdavių, tiek Vyriausybės prioritetas.<br>Asociatyvi V.Balkūno nuotr.
Pasak I.Ruginienės, orientavimasis į darbuotojų gerovę turėtų būti tiek darbdavių, tiek Vyriausybės prioritetas.<br>Asociatyvi V.Balkūno nuotr.
Pasak I.Ruginienės, orientavimasis į darbuotojų gerovę turėtų būti tiek darbdavių, tiek Vyriausybės prioritetas.<br>Asociatyvi V.Balkūno nuotr.
Pasak I.Ruginienės, orientavimasis į darbuotojų gerovę turėtų būti tiek darbdavių, tiek Vyriausybės prioritetas.<br>Asociatyvi V.Balkūno nuotr.
I.Ruginienė.<br>M.Morkevičiaus / ELTA nuotr.
I.Ruginienė.<br>M.Morkevičiaus / ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 6, 2023, 12:00 PM

Neseniai praėjo Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena. Lietuvos Respublikos darbo kodekse ši data įrašyta kaip viena švenčių dienų, įtraukta į nedarbo dienų sąrašą. I.Ruginienė pabrėžė, kad ši šventė svarbi daug kur pasaulyje, siekia ir JAV.

„1886 metais gegužės 1 d. Čikagoje darbininkai sukilo, norėdami atkovoti teises ir įgauti aštuonių valandų darbo dieną. Tas sukilimas iš tikrųjų baigėsi liūdnomis pasekmėmis, darbininkai susidūrė su dideliu pasipriešinimu. Darbuotojai net ir paaukojo savo gyvybes dėl šios teisės.

Dabar, praėjus daugiau nei šimtui metų, mes galime džiaugtis, kad daugelis mūsų dirba aštuonias valandas per dieną. Noriu priminti, kad visa tai atsitiko ne šiaip sau, ne dėl noro duoti tam tikras naudas darbuotojui, bet dėl to, kad darbuotojai buvo aktyvūs, kovojo ir paaukojo savo gyvybes, kad mes galėtume turėti saugias darbo sąlygas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pasakojo I.Ruginienė.

Pašnekovė pridūrė, kad ši šventė – ypač svarbi ir Lietuvai.

„Metai iš metų mes labai daug dėmesio skiriame darbo užmokesčiui, kas, be abejo, yra vienas iš svarbiausių klausimų. Nepakankamas darbo užmokesčio kilimas veikia kiekvieną darbuotoją, tačiau mes norime pakalbėti ir apie kitą problemą: didelius darbo krūvius, nepakankamą darbo ir poilsio režimą, šeimos ir darbo santykių nepakankamą derinimą. Darbuotojai priversti dirbti ilgiau, didesniais krūviais ir antrą ar trečią darbą, kad galėtų išlaikyti savo šeimas“, – kalbėjo I.Ruginienė.

Ji pridūrė, kad tikisi, jog į šias išsakytas problemas sureaguos patys darbdaviai.

„Begalinis noras išsunkti darbuotoją iki paskutinio lašo šiandien jau nebeveikia. Daugelis sektorių net neranda darbuotojų, nes ankstesniais laikais nesugebėjo pasiūlyti orių darbo sąlygų. Darbdaviai vieną dieną turėtų atsibusti ir, jeigu nori turėti geros ir kvalifikuotos darbo jėgos, tai pagaliau turi pasiūlyti saugias ir geras darbo sąlygas darbuotojams“, – sakė LPSK pirmininkė.

Anot pašnekovės, čia labai svarbus ir Vyriausybės vaidmuo.

„Darbo kodekso lankstumas iš vienos pusės pristatomas kaip didelis pliusas, tačiau darbuotojams dažniausiai atsisuka visiškai kitu galu. Formuodami teisėkūrą, teikdami pasiūlymus pagrindiniams Lietuvos įstatymams ir kitiems teisės aktams, turėtume galvoti apie tai, kaip darbo sąlygas darbuotojams padaryti saugesnes, kaip suteikti galimybę nedirbti iki paskutinio kraujo lašo ir leisti atsikvėpti, atgauti sveikatą ir pabūti su šeima, kaip suteikti tokį darbo užmokestį, kad darbuotojui užtektų dirbti vieną pamainą viename darbe, o likusį laiką jis galėtų skirti poilsiui ir šeimai“, – aiškino I.Ruginienė.

Pasak jos, orientavimasis į darbuotojų gerovę turėtų būti tiek darbdavių, tiek Vyriausybės prioritetas.

I.Ruginienė parėžė: nors pozityvių postūmių šioje srityje nėra tiek labai daug, tačiau vis dažniau atsiranda darbdavių, kurie supranta, jog darbuotojai nėra tik darbo įrankis, jie – komandos dalis.

„Sprendimai darbovietėje turėtų būti priimami pasitarus su darbuotojais. Tokių įmonių atsiranda vis daugiau, jose mes matome ir labai augančias tendencijas: konkurencingą atlyginimą, mažą darbuotojų kaitą ir jaunimo norą patekti į tokias įmones“, – vardijo pašnekovė.

Tačiau, jos teigimu, kalbant visos Lietuvos mastu, pasitempti yra kur.

„Norėtųsi palinkėti, kad tie gerieji pavyzdžiai taptų ne vienetais, o bendra visuma, bendru kontekstu, kad mes galėtume sakyti, jog blogų pavyzdžių liko tik vienetai. Kad galėtume vieną dieną pasidžiaugti, jog išsprendėme visas problemas, ir darbuotojai gali jaustis laimingi savo darbo vietose“, – vylėsi LPSK pirmininkė.

I.Ruginienė pridūrė, kad profsąjungos yra stiprios tik tiek, kiek darbuotojai jų veiklose dalyvauja, yra aktyvūs ir kiek dalyvauja savo teisių gynimo veikloje.

„Profsąjunga yra ne vienas asmuo, o visi darbuotojai, kurie sueina į bendruomenę ir prisideda prie to, kad sprendimai būtų orientuoti į darbuotojų poreikius. Šiandien profsąjungų vaidmuo yra ypač svarbus. Mes matome vyraujančią liberalizmo tendenciją, kuomet norima lankstinti darbo kodeksą, ateina įvairių iniciatyvų, kad darbuotojas turėtų mažiau ilsėtis, daugiau dirbti, nuo aštuonių valandų pereiti prie ilgesnio režimo. Profsąjungų vaidmuo yra begalinis, kad visos tokios iniciatyvos būtų stabdomos“, – šnekėjo ji.

Visgi per pandemiją darbuotojų aktyvumas esą gerokai sumažėjo.

„Norime priminti, kad tik aktyvumas gali duoti teigiamų rezultatų, nes šiandien darbuotojas yra daugiau pasyvus. Lietuviai apskritai labiau linkę kentėti – mes sugebame susitaikyti su labai daug dalykų. Norvegai, prancūzai, belgai, vokiečiai turi daug geresnes darbo sąlygas tik dėl to, kad nesusitaiko – esant nepatikimui, jie garsiai apie tai sako ir drąsiai stoja į kovą, kad darbo sąlygos būtų labiau orientuotos į darbuotojus.

Lietuvos darbuotojams irgi linkėčiau žiūrėti į tuos teigiamus pavyzdžius, būti aktyviems ir, esant vienam ar kitam neigiamam sprendimui, reaguoti ir išeiti iš to susitaikymo kiauto. Reikia pagaliau pasakyti: „Gana!“. Vis dėlto mes tikrai esame išsivysčiusi šalis, verta orių darbo sąlygų“, – pabrėžė I.Ruginienė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.